Ką daryti, jog niekada neatvertumėte akių gydytojo durų? Pokalbis apie akis nuo pagrindų. Analizuojame akių galimybes bei skirtumus tarp žmonių, kiek tam turi įtakos akių spalva. Aptarėme lazerinės korekcijos privalumus bei trūkumus, kada galime pradėti ją daryti ir kokios yra garantijos. Apie mitus skaitant knygas tamsoje ar naudojanti TV ekranu bei kenksmingumą mūsų akims. Alergijos, bakteriniai užsikrėtimai ir aišku puiki nuotaika.

00:00 Pradžia.
01:16 Akys, lyties įtaka, spalvų matymas.
07:48 Nervų ir emocijų įtaka regai.
09:24 Vyzdžiai, matymas tamsoje.
Spalvos.
14:13 Akių fiziologija.
17:52 Akiduobės.
20:11 Kodėl liejasi vaizdas? Bloga rega. Kaip pailsinti akis?
28:21 Patarimai tėvams, kaip išvengti vaikų vizito pas okulistą.
33:49 Vitaminas A.
37:12 Ekranų dydžiai, tamsos įtaka, mitai.
45:59 Lazerinė regos korekcija – rizikos, operacijų metodai, atsistatymas.
58:38 Saulė, UV, pigūs akiniai nuo saulės.
01:08:18 Žiedadulkės, infekcijos, užsikrėtimas.
01:14:12 Akių technologijos, ko tikėtis ateityje?
01:17:26 Akių spalvos pakeitimas.

Laidos pokalbis

0:00

Daugiau negu 70 % jūsų žiūrinčių šią laidą neprenumeruoja mūsų kanalo.

Jūs užtruksite tik kelias akimirkas paspaudęs apskritai mygtuką.

Na, o jeigu jūs norite, kad mūsų kanalas augtų, nepamirškite uždėti laik mygtuko po šio video ir parašyti komentarų, bent jau širdutės.

0:19

Na, o tie, kurie yra nekantrūs, tapkite mūsų kanalo nariais ir pamatykite visą turinį kur kas anksčiau nei visi kiti.

Ačiū jums labai akys yra mūsų langas į pasaulį ir aš besiruošdamas laidai perskaičiau, jog.

Regėjimas.

Net 50 % naudoja mūsų smegenų resursų.

0:37

Man peršasi iš karto tokia loginė mintis, jog mes esame visi skirtingi ir mes turėtume tuomet ir skirtingai matyti pasaulį, kaip yra iš tikrųjų, kaip tos akys daro įtaką mūsų psichologiniam ir regimam suvokimui?

0:54

To, ką mes matome, ar mes matome vienodai ar skirtingai?

Tai akys unikalus organas, mes jas turim 2 tai yra porinis organas ir analizatorius.

Tame, kad mes matome akimis tą vaistą, kurį tinklainė toliau transformuoja nervais į smegenis, smegenys išanalizuoja ir grąžina mums suvokimą, ką mes matėm.

1:18

Tai mes matom spalvas, mes matom formas, mes matom dydį, mes net jaučiam gylį, tai yra jau tokia aukščiausio matymo riba, arba.

Toks net ir galimas testavimas, kaip tu matai gylį vienas akimi tu matysi kitaip gylį, abiem akim matysi kitaip gili, tai yra stereo matymas arba abi akis matymas, kada mes galime matyti skirtingame gylyje skirtingus vaizdus.

1:46

Tai, be abejo, kiekvienas žmogus tikrai skirtingas, skirtinga anatomija, skirtinga fiziologija, labai atsižvelgčiau čia į lytį, lytis irgi turi daug įtakos.

Tai taip būtinai tą reikėtų paminėti, nes.

2:02

Moterys šiek tiek mato spalvas, netgi ir ryškiau, ir, be abejo, net ir teko girdėti tikriausiai apie spalvų sutrikimą, kai ne taip gerai matom tam tikras spalvas arba jų nebematome.

Man, aš dabar suprantu, kodėl kai būna moterys ar spec dizaineriams šneki ir jos sako tai, kokią baltą spalvą norėsite ir aš toks, kokia balta tai balta, yra balta ir tada prasideda pilkšvai balta ten kažkokia ten į kokią šviesesnę tamsesnę ir taip toliau ir.

2:33

Aš, pavyzdžiui, jas matau visas vienodas atrodo, bet kitas žmogus mato visiškai skirtingai.

Gal tai gali tapti net nesusikalbėjimo, kartais tokiu objektu ar ne, nes atrodytų aš vienaip matau čia studijos apšvietimą, kitas žmogus gali kitaip matyti.

2:49

Aš manau, taip ir be to, gali būti tai lavinama, juk išmokti spalvas ir jų atspalvius galime ir vaikystėje atpažinti pagrindines spalvas, tada susipažinti su atspalviais, kas yra šviesiau, tamsiau.

Ir manau, tokioj srity specializacijoje, kur reikia pasirinkti spalvas.

3:07

Taip, kaip ir kvapus, o ne nosis išmoksta žmogus nosis išmoksta atpažinti ir kurti kvapus, o akys išmoksta taipogi atpažins spalvas atspalvius juos jungti.

Ir, be abejo, po to kurti iš to taip vat visą dizainą ar ar pasirinkimus tam, kas mažiau apie tai supranta?

3:28

Kuomet tu sakei, jog moterys ryškiau ar daugiau mato atspalvių, tai kiek tas vat didesnis skaičius negu vyrai šį procentaliai.

Na gal čia labiau.

Pažvelgčiau iš tos pusės kalbėdama bendrai apie spalvų suvokimą arba atspalvio suvokimą.

3:46

Tai tas šiek tiek lemta genetiškai, jeigu jau.

Tinklainė yra tokia s nuostabi struktūra su 10 sluoksnių, kuriuos reikia mums, tarkim, mokėti, kai mes juos mokomės, bet esmė tokia, kad fotoreceptorių sluoksnis jų yra skirtingų ir jie atsakingi už tam tikrų spalvų matymą.

4:07

Tai pagrindinės spalvos yra žalia raudona ir mėlyna.

Tai moterys turi savo chromosomose su lytimi susiję tas chromosomos 2 x tai.

Jeigu neturėjo jos genų medyje, kažkokio sutrikimo su spalvomis, tai tikriausiai nepasireikš moterų regėjime spalvų sutrikimo ir jos gerai matys visas spalvas gali būti nešiotojos, tai reiškia, kad turi paveiktą geną, kuris ne taip gerai arba net visiškai.

4:43

Ne ne koduoja to baltymo, kuris atsakingas foto receptūrose už spalvas.

Tai jos, jeigu nešioja tokį geną, jos gali perduoti savo vaikams, priklausomai nuo lyties.

Tai vat, jeigu turim vyrą ir vyras, tarkim, neskiria tų spalvų ir, tarkim, tiksliai neskiria raudonos spalvos, tai neturi tose foto receptoriuose baltymo, kuris atsakingas už tos spalvos pasireiškimą.

5:11

Dėl to jam ten pasireiškia tikriausiai kitos.

Spalvos, bet jis nemato.

Raudonos arba pilnai, arba dalinai.

O iš karto man įdomu, jeigu mes jau galime daryti lazerines korekcijas, ar į mediciną žengia kažkokį žingsnį į tai, kad žmonės, kurie vat nemato tos spalvos, galėtų ją matyti ne išmokdami, bet tiesiog pakeisti akis, kažkaip struktūrą ir sugebėti pakeisti jam tą matymą.

5:39

Labai įdomus klausimas šiek tiek net filosofinis, bet mediciniškai atsakant tai tinklainė unikali tuo, kaip ir visa akis, tai yra.

Analizatoriaus dalis, o analizatorius yra smegenų pavadinkim dalis.

5:56

Tiktai ne visai ten kaukolei, tačiau išeina regos nervas į akiduobę ir mes turim tą, ką vat ir žiūrėdami į jį matom tą akį.

Tačiau akis yra toliau daug sudėtingesnė struktūra ir tas tinklainė yra tie tiek sudėtinga, kad tai yra kaip nervinis audinys, todėl nervinio audinio mes, deja, negalime pakeisti.

6:18

Deja, negalim jo nei transplantuoti.

Ir ką gali transplantuoti akyje tai ragena, tai priekinę akies skaidrią dalį vat, kurioje mes ir atliekame ir lazerines korekcijas, o akies taip vadinamasis dugnas ir nervinė ta jo dalis.

6:37

Tai yra, priklauso nervų sistemai ir kaip smegenų negalima pakeisti.

Taip ir, deja, tinklainės, bet labai įdomu, mokslas žengia šiek tiek jie, pavyzdžiui, t prie tam tikrų amžinių pakitimų, kurie yra kaip geltonosios dėmės degeneracija.

6:53

Ar randai po tam tikrų traumų ir uždegimų, jie daro tyrimus ir daro tam tikrus ir gydymus.

Tai chirurginis, tarkim, gydymas, kai tu gali tinklaines tam tikrą dalį.

Atsukti ant tos dalies, kuri yra paveikta tikėdamasis, kad tie fotoreceptoriai ir tas nervinis tinklainės audinys.

7:15

Galėtų funkcionuoti geriau negu tas, kuris pažeistas.

O sakyk vis tiek, jeigu mes jau prakalbom, kad tai yra nervai ane ir realiai tu sulyginai akį akies akį su nervu kažkokiom tai sąsajomis, tai kiek ta emocinė būsena duoda įtakos mūsų regėjimui.

7:34

Ar keičiasi regėjimas nuo dienos?

Kažkokios tai įtampos streso, galbūt b atostogavusių vienaip matai vakare kitaip matai ryte susinervavo uz skaudant galvą.

Ten migrenai, mūsų regėjimas gal pablogėja, kada jisai būna geresnis, blogesnis.

7:52

Kiek tą emocinę įtaką turi regėjimui?

Čia labai daug momentų yra tai taip paprastai, jeigu susijaudina mm tai ir širdis stipriau plaka, taip gali jaustis ir gal toks raudonumas, veide, vyzdžiai, vyzdžiai yra ta vieta, kurią matom gan lengvai, kaip jinai reaguoja ir vyzdžiai ne tik kad prieblandoje tampate n platūs, bet irgi jie reaguoja į mūsų emocijas ir ir, be abejo, į mirksėjimą apie aplinkos apšvietimą.

8:23

Bet dažniausiai tai.

Išsiplečia vyzdžiai, kai mes labai susijaudinama ar emocionaliai, ar gal bus mus kažkas ir šokiruoja, yra būklių, kada jau yra ir tokios lėtinės, net ir pavadinkim tokia blogąja baigtim tai vyzdžiai tada traukiasi.

8:44

Be abejo, jie reaguoja į daugelį ir cheminių medžiagų gali ten.

Vėlgi būti siauri platūs ir tai matosi labai paprastai.

Tiesiog pasižiūrėjus į akis.

Tu paminėjai apie tas vyzdžius tai, o mūsų regėjimas.

Matomumas jisai keičiasi nuo vyzdžio išsiplėtimo ar susiaurėjimo emocijos ten pasikeitimo atveju.

9:04

Taip keičiasi geriau įsivaizduoti pavyzdį, jeigu mes, kaip matom tamsoje, kaip matom šviesoje, tai pirmiausia tamsoje matome blogiau.

Tai yra irgi tam tikrų fotoreceptorių atsakas į tą spalvinį tamsoje matymą matom blogiau, bet jeigu platus vyzdys ir mes, tarkim, turim ir tam tikras refrakcijos ydas, tai truputį pa konkreti siu.

9:30

Tai yra.

Kai blogai matome tarkim, į tolį mums liejasi, tai gali būti trumparegystė ar astigmatizmas.

Tai nedidelio laipsnio šios refrakcijos ydos šviesoje mums lengviau kompensuojasi mes jas lyg taip prisitaikydami net natūraliam procese, matom negalvojama apie tai ir matom tamsoje matymas šiek tiek tampa sudėtingesnis, nes tampa ir platus vyzdys, tada daugiau šviesos patenka į akį daugiau pro mūsų tinklainę gaubta jinai yra gaubtas sferinė forma.

10:01

Pro, kurią patenka daugiau šviesos ir pro visą šitą srautą, patekę daugiau šviesos, daugiau atsispindi tinklainėje.

Ar gali išsisklaidyti?

Tai reiškia, kad turėt galim ir atspindžius ir blogiau matom.

Juk gal teko kartą kokį patirti, jeigu ten naktį į.

10:17

Tą šviesos žibintą mačiau lyg ir gan.

Tokį su žvaigždutėm lyg išsiliejusį, o dieną lyg ir atrodė jisai visai neblogai.

Tai vat ir galvoju, ar aš čia gerai matau, ar ne?

Labai gerai matau.

Būtent tai, ką tu paminėjai man labai pasikeitė, kai aš pasidariau akių korekciją.

10:36

Aš po po akių korekcijos vakarais ypatingai matau visus žibintus, išsiliejusius ir apie tai dar grįšim, nes čia labai įdomi tema.

Bet žinai, mes, kai kalbėjom apie spalvas ir tu paminėjai, kad mes matome raudoną žalią ir mėlyną, bet.

10:53

Nežinau yra tokia teorija, kad mes iš viso matom tik juodą baltą ir mes turim prieš tai esame apie tai kalbėję prieš kelias dienas ir kad visos spalvos tai yra tiesiog atspindys.

Ar ar tai tiesa, kiek kiek tame tiesos yra?

Labai paprasta, užgesinkime šviesą, teisingai ir mums viskas iš karto nublanks ir reikės tam tikro laiko adaptacijai.

11:16

Tai ir yra tokia, net ir terminas tamsi adaptacija.

Jinai profesionaliems vairuotojam tikrinama tam tikri yra mašinos, kuri tą gali patikrinti, tačiau bendrai kalbant, kaip mes tą galime įvertinti, tai užgesinus tam tikrą laiką.

11:31

Mes vėlgi, o kas vyksta fiziologiškai tinklainėje tam?

Tose foto receptūrose atsakingose už tamsiąją adaptaciją vyksta tam tikro pigmento adaptacija.

Taipogi ir tas yra lėtesnis procesas, kuris, kaip.

11:47

Visi tas pigmentas prisikaupė ir atsigauna, tai pavadinkim tamsoje.

Mes pradedame matyti geriau jau formas.

Tada pradeda, matyt, galbūt ir vėlgi dydžius geriau matom ir kažkiek spalvas, tačiau jos jau gal žalia nėra tokia ryški žalia arba raudona, ne tokia raudona gali numanyti, kad jinai yra tikriausiai.

12:09

Neverta.

Ties ir iš atminties ir kažkiek gal iš savo nu jo teisingai praktikos, kur esi savo daiktą žinantis, kad ten raudonas ir užgesinus, tu matai raudoną, tai vat tamsoje mes matom tikrai prasčiau, bet gyvūnai, pavyzdžiui, yra naktinių tų gyvūnų.

12:29

Taip, jie taip ir vadinasi, jie mato žymiai geriau, nes jų anatomija yra skirtinga tinklainei jie turi dar vienas sluoksnį, kuris yra skirtas atspindėti šviesą.

Tai tas sluoksnis atspindi šviesą ir labai labai tų gyvūnų akys atrodo raudonos, kai mes į juos žiūrime, ar pašviečia ta prasme nežiūrim, tai aišku, ne visai tamsoje, nes be šviesos nematysim jokio reflekso atgal ar ne?

12:58

Tai tas labai skaidrus, toks atspindintis šviesą sluoksnis duoda stiprų refleksą ir gyvūnų akys matomos žymiai ryškiau tamsoje su akies dugno reflekso atgal ir tuos sluoksnius.

Naktį spalvas.

13:14

Jie mato geriau jie mato dažniausiai gyvūnai ir nespalvotai netgi spalvas.

Jie labai ribotai skiria, bet jie mato geriau formas figūras ir taip prisitaiko medžioti, nes jiems nelabai reikia.

13:29

Žinot, kokios spalvos gyvūną jėga galvoje sumedžioti jiems svarbu.

Judesys forma ir įsivertinti atstumą, distanciją ir savo elgesį po to.

Gerai, aš dar norėčiau apie akių pačią fiziologiją.

Kalbėti ir kiek tai įtakos turi mūsų, galbūt genetikai?

13:50

Tai aš esu girdėjęs tokį įdomų faktą, kad žydraakiai labiau toleruoja alkoholį, bet mažiau toleruoja saulę.

Jiems sunkiau žiūrėti į saulę būtent žydre akį.

Kokią turi įtaką akių spalvos iš esmės, ar tu esi susipažinus su skirtumais nu, nes, tarkim, yra akių spalva, ne ruda, ten žalia žydra, ar visi mes vienodai?

14:13

Nu jau mes išsiaiškinom, kad nevienodai, bet kiek dar akių spalva turi įtakos kažkokiems tai faktoriams?

Yra tam tikrų mąstymu, kad atspindi charakterį.

Tokia populiari papurtė populiari literatūra sako, kad mėlynakiai vad elgiasi vienaip turi tokias charakterio savybes, tamsią akį, kitaip vat apie.

14:34

Alkoholio vartojimą aš nesu girdėjęs, kaip ten jie turi pagal spalvas atsparumą čia reikėtų pasižiūrėt tikriausiai į fermentų aktyvumą.

Kas skaido alkoholį, ir tai yra tikriausiai kepenų funkcija šiek tiek.

Kitokia.

Aš galvočiau, kad nelabai, bet apie uv spinduliuotę tai yra labai daug tiesos, nes mes akį turėdami šviesoje praleidžiame pro akies struktūras šviesos spindulius.

15:02

Tai vat mėlynakių žmonių akys.

Ma daugiau praleidžia uv spinduliuotės.

Ir dėl to esam girdėję, kad saugokime akis nuo uv naudokime apsauginius, akinius ar tiesiog šešėlį, kaip kepuraitę tai mėlyna kem.

15:20

Taip, tai yra tiesos.

Saugokime akis nuo šviesos, nes mėlynakių praleisdama rainelė jau praleidžia spindulius, patenka daugiau šviesos į tinklainę ir gali turėti amžių nio poveikio ir tinklainei ir lęšiukui.

15:36

Ir kitoms akies struktūroms netgi išorei, ką matom voką vokas turi irgi odą.

Apačioje daug plonesnė ir manoma, kad ją taipogi reikėtų saugoti nuo uv spinduliuotės su akiniais.

Tai mėlynakiai bendrai spalvos akių priklauso, vėlgi nuo rainelėje tam tikro pigmento melanino melaninas yra odoje plaukuose ir jisai mums duoda spalvą.

16:03

Tai tai pačiai odoje duoda spalvą, plaukuose duoda spalvą akyje, duoda spalvą.

Tai mėlynakiai melanino, jis yra rudas pigmentas, turim mažiau.

A jeigu tikras ruda akys, tai jisai lengviau toleruoja saulę.

Jisai turi daug, gal jis turi daug melanino ir jisai mažiau praleidžia uv į akies tinklainę.

16:24

Dėl to tolerancijos truputį gal individualu.

Nuo kaip žmogus bendrai ar jautresnis kokioje aplinkoje gyvena kaip santykis su saule?

Beje, naujagimiai gimsta, kaip girdėjome, jie tokie lyg ir.

Vilkau akių lyg ir žalsvų lyg ir rusvų, lyg ir sunku nuspręsti, kokia ta spalva, į ką jaučia panašus.

16:45

Gimė tai apie metų laiko vaiko galima spalvą jau geriau pamatyti, nes būtent tie pigmentai ten šiek tiek skirstosi, dominuoja, mažiau dominuoja ir taip gali labiau išryškėti, ar žalia spalva ar mėlyna spalva.

17:02

Tai apie 12 metų amžiaus vaikui jau yra spalva akių pilnai susiformavusi.

Tai jau galim pasakyt tiks tiksliai, bet spalvos labiau vertinamos tamsios šviesios arba miksas nėra, kad tikrai grynai.

Žalia akys taip gali dominuoti labai stipriai žalia, bet jis tikrai turės ir pigmento rudos spalvos.

17:23

Tarkim kaip formuojasi akiduobės, nes aš pastebėjau su savo regėjimu, kuomet aš vaikystėje nešiojau akinius mano akiduobes pasidarė labai gilios ir kuomet aš pasidariau lazerinę korekciją, jos buvo gilios ir labai keistai akys atrodė, o po to kažkaip tai tuo sakydamas visai persiformavo ir jos pasig pakeitė.

17:45

Nežinau, ar pakeitė formą, ar kas, bet atrodo tos akys šiek tiek išlindo.

Na atrodo, jis buvo sulindusios, kuomet aš nešiojau akinius.

Labai įdomius dalykus, tai truputį gal tikslinčiau akiduobę.

Tai yra tokia anatominė struktūra, kurią mes jau ir turim.

Tačiau čia įvesčiau tą terminą.

18:01

Akies ilgis nes akis, turi tam tikrą įvykį.

Mes vėlgi naujagimiai gimsta mm su trumpesne akimi, nu esą mažesni taip auga akis auga, auga auga ir jinai apie 7 8 aštuonerius metus jau pasiekė suaugusio žmogaus ilgį, tai yra apie 22 mm x 23 milimetrai šita akis.

18:24

Augti toliau neturėtų, neturėtų.

Tai reiškia, žmogus su tokia akies ilgiu.

Jisai, tikėtina, turės pakankamai gerą matymą ir bus mes vadinam normą.

Regis tai gerai matau, nes akies ilgis atitinka visus ten optinius parametrus ir rezultate turiu gerą matymą.

18:43

Tai vat akies ilgis, jeigu toliau auga, tai yra vat.

Atsiranda tam tikros refrakcijos ydos.

Trumparegystė tai yra kuomet akis toliau augdama ilgina tą akį, tai vadina didina akies ilgio ašį.

Ir kokia kuo didesnė akis, tuo didesnio laipsnio trumparegystė gali būti tai žmonės, kurie turi ilgas akis, turi ir didesnį taip vadinkim minusą, storesnius akinius arba stipresnes linzes nešioja arba turi pasidaryti lazerinę korekciją, kuomet turės paveikti daugiau audinio, negu tam, kuris turi mažesnio laipsnio trumparegystę.

19:21

Nes man tai atrodo, kad mano akis pasikeitė.

Aš manau, kad akies ilgis ne neturėtų pasikeisti, jeigu tai jau buvo stabilu suaugo subrendo paskui gal kažkiek keitėsi pats tas vadinkim minusas ir ar akinių receptas, bet kažkurį laiką jisai turėjo susi stabilizuoti tai akies ilgis tokiu atžvilgiu turėjo nepasikeisti.

19:39

Nepasikeisti.

O, kodėl akyse liejasi vaizdas, kodėl mes būna vat žiūrim kažką tai ir po to taip viskas išplaukia, žinai.

Nu tai irgi daug yra priežasčių tokia gal populiariausia, kas yra tikrai šių laikų pandemija.

19:56

Ir ir manoma, kad 2050 ais metais pusę pasaulio globaliai.

Bus trumparegis.

Įvertinus kaip šiais laikais technologijos.

Klausia, ar iš viso gal pas mus jau regėjimas gerėja, nes technologijos žengia į priekį.

20:13

Ekranai saugesni, bet pasirodo, kad virkščiai blogėja.

Užima svarbią vietą ir gyvenime, ir laisvalaikyje, ir tai yra natūralu.

Dėl to trumparegių daugėja tiek vaikų tarpe, tiek suaugusių.

Jie jaunėja jų trumparegystės laipsnis greičiau ir labiau didėja.

20:34

Pas mus akys yra 2 ir nebūna taip, kad jeigu vienas blogiau, mato kitą kompensuoja ir mes galime niekada patys ir nepastebėti.

Kurį laiką taip kurį laiką taip, nes vėlgi mes nesitikrina mm ir tie procesai palyginus, jeigu tai vėl ne liga, kažkokia yra lie tokia ir mes net prisitaikom prie tokio pokyčio ir nelabai suprantam, kad iš tikrųjų prasčiau.

20:58

Matom labiau suprantam, jeigu pasi dangstome, jeigu naktyje vairuojant jaučiams pablogėjusį matymą, be abejo, tas ma ty mą pa si lie ji mas ne tik apie.

Vien tik optiką susiję, nes akys vėl labai sudėtingas organas ir.

21:15

Tarkim yra tam tikrų būklių kasdienybė, pavyzdžiui, kasdienybėje yra jausti sausą akį, jaučiam sausą akį.

Mes norim galbūt mirksėt ją patrinti.

Gal jinai gali parausti, gal būt pa niežėti arba jaustis smėlio jausmas, tai tuo metu tai gali turėti pasilieki į matymo.

21:34

Žmogus žiūri į ekraną ir viską tu gerai matai.

Nu, aš tikrai būna gerai matau, bet žiūriu į ekraną ir tiesiog pradeda plaukti ekranas tai suplaukia visas tada oi palauk vėl atsi.

Tipo sumirksi ir vėl viską matai, tai čia kas nuovargis čia jau ženklas, kad jau reik pailsėti, ar ar kas čia yra?

21:57

2 ženklas mažai mirksėjimo.

Tada tokiu atveju dažnai pamirksėjus vat ir pagalvojau, hm, kas čia darosi pamirksi m atsistato.

O kiek žmogus turi mirksėti vidutiniškai?

Būtų gerai, kad mirksėtų tikrai virš 10 kartų per minutę.

22:15

Gan dažnai mirksėjimas yra yra geras, paprastas patarimas ir net yra tokia rekomendacija dirbantiems prie.

Ekranų pamirksėti kas 20 sekundžių sekundžių, 2 20 minučių, 20 sekundžių.

22:32

Mirksėjimas ir pažiūrėjimas į tolį taip arba užsimerkus pabūti ir tuo metu, kas įvyksta, įvyksta tai, kad mūsų vokas uždengia akį ašarų plėvelė, kuri yra vėlgi sudaryta iš tam tikrų struktūrų.

Tam tikrų sluoksnių jinai susivienodina su situo lygina su si glotnina ir mes mirksėdami tą paviršių, labai gražiai atstatom.

22:56

Taip akis natūraliai ginasi.

Jeigu mes net ir nenorėtume mirksėti, kiek laiko galėtum pabūti ne mirksėjęs.

Neįsivaizduoju, niekada nebandžiau.

Taip pat ne mirksėjimo testas, jeigu mes jį padarytumėm priklausytų nuo akies paviršiaus.

23:12

Kaip atrodo ašarų plėvelė, jeigu jinai džiūsta labai greitai, galbūt nugaruoja ir mes negalim išlaikyt akies niau si mer ku sios, tai galėtų būti 3 sekundės 4 sekundės.

Kas yra nelabai gerai, net ir 10, nėra labai jau toks čia geras rezultatas, labiau siekiamybė net nemirksėti ir kad ašarų plėvelė būtų gerai išsilaikiusi.

23:36

Net apie 15 sekundžių.

Tai jeigu mes mirksime rečiau ir neturim jokių simptomų, reiškia, okay, bet jeigu mes tikrai prie ekrano žiūrėdami mirksėjo mažiau, o yra nustatyta tyrimais, kad žmogus kalbėdamas labai rimtai apie darbą, tai įtemptai dirbdamas žiūrėdamas į ekranus, mirksi žymiai žymiai rečiau.

23:58

Nes galvoja įsitempę žiūri ir tada paprastas tas.

Lyg ir skausmas šiek tiek žinai, nu tokį kaip sausėjimą.

Tai vat sprendimas.

Yra, o ką tokiu atveju daryti?

Tai tik pamirksėti, ar, pavyzdžiui, kažkokie lašai gali būti naudojami.

24:16

Bet tai yra yra nieko nekainuojantis metodas.

Jau tai lauk laiko neužimantis.

Ane tai galima pamirksėti tiesiog apie tai.

Kartais dažniau pagalvojus, ar ne?

Ir yra, be abejo, net ir priminimai jau dabar išmaniųjų technologijų pasaulis.

Gali.

Turėti savo skrydžio šone notification a aplink now.

24:37

Ir ir tau primins, kad tu vat pamirksėti 20.

Minučių taip, taip.

Aš galiu tik vandens išgerti, yra priminimai.

Pasirodo, jau ir mirksėjimo yra.

Irgi yra taip, tada drėkinančios ašaros.

Tai irgi yra pagalba arba sprendimas, jeigu mes norim pa drėkinti akis papildomai, tai dažniausiai vėlgi prie ekranų tai galima naudoti pagal poreikį arba taip, kaip pasitarę su specialistu.

25:08

Tai drėkinimas yra atkūrimas tos ašarų plėvelės.

Tai, jeigu jinai buvo sausa ir jai ten trūko kažko, tai mes įsilašinote ir padedame atkurti ašarų plėvelę vienas lašo ar vienas dienos dažnai neužtenka, bet bent jau tuo momentu tai daugeliui padeda tai jeigu.

25:28

Rinktumėtės?

Čia tokia džiau natūralios akių akių ašaros.

Kokios yra šios ašaros?

Jos dažniausiai yra su hialuronu be konservantų pagrindinė medžiaga turėtų būti hialuronas.

Įsilašinus į akį mirksi m atstato hialuroną irgi ašarų sudėtyje ir tokiu būdu geriau jaučiamės įdomus faktas apie tą, ką minėjai, kad yra kaip pasakei nuo raudonumo.

25:56

Nu taip, tai kur būna balina akis.

Labai įdomus žodis balina akis, tai jų principas yra tų tikrai balinančių akis sutraukti kraujagysles visiškai kitas mechanizmas ir jisai kosmetiškai labai greitai, efektyvus.

26:16

Tai reiškia pra ta prasme, kad mums reikia baltų akių ir tokiu būdu mes jas pasidarėm.

Tai yra vienkartinai per vestuves fotosesija.

Taip galima kasdienybėj nerekomenduojama, nes kraujagyslių nuolatinis sutraukimas yra vėliau ilgalaikėje perspektyvoje galimas atbulinio efekto arba toks grįžimas į visiškai priešingą būseną.

26:43

Kada išsiplės kraujagyslės ir akys bus kaip triušio visada raudonos.

Tai tokių lašų.

Vengti nenaudoti rekomenduoju.

Ten ir būna parašyta, kad ne daugiau ten 2 kartų per dieną, bet kai kurie ten reguliariai lašina kaip.

26:59

Kaip vitaminus?

Edukuoti mr ir skleiskime žinią.

Negalima natūralias ašaras tiesiog pirkti kur su hialuronu.

Yra tas nepadeda, tai turėtumėte pasikonsultuoti su specialistu.

Žinai, kaip būna reklama apie vaistus ir na, jeigu ką tai pasikonsultuokite su šeimos gydytoju.

27:18

Esate jauni kūrėjai, influenceriai, o gal verslas ir norite pradėti kurti savo laidą?

Tam yra puiki vieta studija record in Vilnius, mūsų studija savo laidą galite paversti unikalia dėl to, kad mes turime daugiau negu 7 skirtingus.

27:34

Įvaizdžius ir jeigu netgi jūs neturite žmogaus, kuris gali sumontuoti video, visa tai turime mes.

Jeigu norite pradėti, jums tereikia parašyti mums laišką mūsų instagrame rekordinė Vilnius arba elektroniniu paštu hello eta rekordiniai Vilnius taškas lt.

27:51

Mes tiek daug patarimų čia davėm, bet man vat įdomu, ką turėtų daryti tėvai, kad jie niekada pas tave ne apsilankytų?

Ar tėvai ar tėvų vaikai?

Nu gal ir tėvai, nežinau, galvos žiūrėk, man 20 metų, tarkim, ir aš puikiai matau.

Nu arba tie tėvai rūpinasi savo vaikais ir kol kas vat norėtų, kad vaikai niekada pas tave apsilankytų.

28:13

Žodžiu, gerai matantis vaikas ar suaugęs, ką jis turėtų daryti, kad niekada neatidarytų tavo kabineto durų?

Tai apie vaikus pirmiausia tai, kaip ir minėjau, vaikai turi akis už augančias iki suaugusių akies dydžio apie 7 8 metus.

28:30

Tai iki šito laiko reikėtų profilaktiškai tikrai pasitikrinti profilaktiškai, tai atverti tas duris profilaktiškai metų 3 ir iki mokyklos, nes mes nežinom.

Kaip jo optiką formuojasi ir jis mato vienas akim gerai, ar mato į kitą kiemą?

28:46

Be abejo, dar vaikam kartais gali būti ir žvairumas, tai jau šita labiau tėvai kosmetiškai pastebi, bet.

Jeigu tėvai yra trumparegiai arba turintys toliaregystės, tik nacizmą nešiojantys akinius abudu nustatyta, kad jeigu tėvai abudu trumparegiai, tai vaikas turi paveldimumą 60 %, kad bus trumparegis.

29:06

Jeigu vienas iš tėvų 30 %, ar ne tai va čia?

Genetika.

Priežastis.

Aplinkos faktoriai pirmiausia tada grįžtam šiek tiek, ką tėvai turėtų daryti, kad vaikai ateitų rečiau pas oftalmologą dėl tam tikrų jau esančių trumparegystės problemų, ar kad jinai gal ir nepasireikštų, tai pirmiausia turim šiuolaikinę vata technologiją šiek tiek mūsų pakeitė požiūrį į sveiką gyvenimą, sveiką gyvenimo būdą ir pirmiausia, ką turime padaryti, tai vaikus skatinti būti lauke.

29:41

Lauke šviesiu paros metu ir nustatyta reikšminga, kad tai yra mokslo tyrimais paremtas faktas, kad 2 val.

Per parą šviesiu paros metu lėtina akies augimą, jeigu jau tas vyksta arba norim tikrai gerai galvoti, jog elgiamės akių atžvilgiu, tai vienas žino, kiti nežino, bet jeigu 2 val.

30:02

Šviesiu paros metu būsime, tai yra jau didelis žingsnis ir sveika akims.

Tai yra labai sudėtingas, kas ten tuo metu vyksta akyse, bet paremta, kad ten.

Ir laimės hormonas, dopaminas, kitaip veikia ir akies tinklainės periferija kitaip veikia.

30:18

Ne taip skatina akį toliau augti.

Tai labai labai svarbus faktorius.

Jei negalim kasdieną, tai 15 val.

Per savaitę atsiimam savaitgaliais, jeigu dirbam prie knygų kompiuterių, dirbam daug iš arti, mokomės tai aišku, mokslo šiuolaikinėje vėlgi visuomenei nesumažinsi, neatims ir nepasakysi, kad dabar mažiau mokykis, nes tau reikia kažkaip lėtinti trumparegystę.

30:44

Mokinamės prie kompiuterio dirbam tiek, kiek reikia vaikams.

Čia turiu omenyje ir vėliau leidžiam laiką lauke.

Gal daugiau ir susiję su tuo, kad lauke mes matome objektus ir toli, ir arti, ir tas tiesiog akies darbas yra ne koncentruotas į tą trumpą matymą.

31:05

Tai dabar atsiranda net vienas toks prieštaravimas, ką lyg ir sakė, mes augom akis nuo uv, bet nesaugo, nesakėm, kad 100 % ta prasme stiklas turėtų saugoti, tačiau ne 100 % buvimo lauke turėtų.

Būti su apsauga.

Tai vat manoma, kad vaikams nereikia visiškai uždengti uv RN kompiuterio filtrų.

31:27

Kur dabar populiarūs akiniai mėlynos šviesos blokas, kad nereikėtų 100 % laiko uždengti kažkokiu filtru, kad turėtų šviesa irgi teigiamai veikti akį per akį visą nervų sistemą ir taip vatą per dopaminą.

31:42

Tas per sudėtingas visokias fiziologines struktūras teigiamąją turi poveikį.

Tai, be abejo, nepamirštam vitaminas d.

O tai per akį irgi pasisavina vitaminą d.

Mes per aki nepasisavino, bet turime bendrai, kad manoma, jog trumparegystės progresavimą turintys žmonės mažiau vitamino d tai daro meškos paslaugą, kad šiek tiek greitina trumparegystės progresavimą.

32:08

Vienas mano, kad tai susiję visiškai su lauku, kad bendrai mums trūksta vitamino d, nes nebūna laukia kiti mano, kad tai turi atskirą mechanizmą, jog vitaminas d ett ar turi įtakos ir tam tikram ten ląsteliniam neurologiniam.

Ryšį ir į ką aš taip jau moksliškai tiksliai negaliu atsakyti, nes tai labai plačiai analizuojama, kad grįžtama prie to vitamino d, kad jis turi tikriausiai ir atskirą veikimo mechanizmą, kad lėtintų akies augimą.

32:36

Vitaminas d iš esmės labai daug turi teigiamų savybių tiek imunitetui, tiek savijautai, miegui, viskam, okey tai išsiaiškinom, 2 val.

Minimum laukia kiekvieną dieną.

Vitaminas d nevengti visiškai saulės, kad gautume natūralios šviesos.

32:51

Ką dar galėtų mityba sportas?

Be abejo, mityba labai svarbi, turėtų būti pilnavertė.

Kaip ten su tom morkom?

Morkom.

Kaip ten vienas morką per dieną.

Taip, tai vitaminas a, ne morka, vitaminas a.

33:10

Tai aišku, irgi turėtų tas būti.

Kiek ten jų valgyti.

Aš negaliu.

Pasakyti ženklus toksai pokytis regėjimui nuo to vitamino a kaip, kaip sakoma, nu žinai, jeigu aš dabar pradėsiu jau pas mane ten -2 ir aš čia dabar nu gerai viskas jau susiimsiu ir vitamino a pradėsiu gerti.

33:31

Nežinau kibirais ten morkas valgyti kiekvieną dieną po ten kilogramą.

Ar taip?

Duos teigiamos įtakos regėjimui ir staiga aš -1 būsena -2.

Tikriausiai ne pasidarysim, bet bendrai sveikatinimosi prasme tai taip, kaip vitaminas jisai duos naudos, tiktai ne taip stipriai, kad mes gautume iš -2 – 1.

33:52

Visas pasaulis tuo dirba klausimu.

Ką daryti, kad vat kažką panašaus gauti?

Bet kaip minėjau, mes trumparegystės visai panaikinti jau nebegalim, jeigu akis paaugo, aišku, galėčiau paminėt tą kitą pusę jau suaugusiame amžiuje, kai trumparegystę lazerinė regos korekcija mes galim panaikinti bet akies.

34:13

Ilgio mes jau negalime panaikinti, kadangi vaikams nedaromos tokios operacijos, tai jiems reikia galvoti kaip koreguosis į tą ir lėtinti akies augimą.

Tai, be abejo, ta pilnavertė mityba turėtų būti ne tik per vitaminą a, taip pat tą vitaminą d taip, taip pat ir ir bendrai turėtų vaikai profilaktiškai žinoti, ko jiems gali trūkti.

34:37

Ir labai taip jau ne nesiūlyčiau ten spėlioti ir visokių ten vitaminų prisipirkus gert ar ne reikėtų vis tiek įsivertinti.

Kokioj kokioje aplinkoje mes gyvename?

Kiek mes turim patys laukia šviesos, ar mes einam į lauką, kiek mes laiko praleidžia prie knygų, pavyzdžiui, kitas ane ir labai įdomus faktas.

34:57

Ar mama buvo?

Teisi sakydama neskaityk tamsoje suges akys yra toks vietas arba toks klausimas tai.

Ta pati tamsa ir skaitymui jinai netrukdo akys dėlto ne neblogės neteisingai mitas paneigtas, tačiau bendrai tamsoje, kuomet mes daug skaitom, tai priklausys, kiek laiko mes skaitom.

35:24

Ir vienas iš tų straipsnių, buvo parašyta.

Kiek knygų turėtum puslapių ar knygų perskaityti, kad tau jau būtų įtakos darbui iš arti ir tai galėtų skatinti vėl ten trumparegystės progresavimą.

Tai tikrai buvo nemažai ten 100 lapų tų knygų turėtum perskaityti, kad tai.

35:42

Tapo.

Ten per savaitę analizavo, kad per savaitę turėtum perskaityti apie berods 300 knygos lapų, kad jie turėtų jau įtakos ir tai trumparegystei tai.

Vėlgi žiūrėkit, kaip skaitysim, ar ten 1 val.

35:58

Per dieną ir labai aktyviai skaitysim ne varnas skaičiuosim.

Tuoj bandysim įskaityti raides.

Tada visas kitas 6 dienas lakstysime daug laukia būsime.

Būsim tokiam sveikesniam gyvenimo ritme.

Tai vėlgi tai yra daug faktorių, bet, tiesą sakant, tai geriau skaityti su lokaliu apšvietimu, geriau turėti ir bendrą apšvietimą geriau laikyti tam tikrą distanciją nuo savo akių.

36:24

Tai yra apie 40 cm, jeigu tai yra ekranas, tai irgi jį akių lygyje geriau laikyti tam tikru kampu, kad jame geriau matytųsi ir.

Kontrastas ir spalvos.

Ir šrifto dydis tai yra tokių patarimų, kurie tikrai padeda labai kiekvienoje tiek vaikų, tiek suaugusiųjų kasdienybėje.

36:43

O kaip su ekranais vat gerai tu paminėjai tamsa.

Koks yra skirtumas tarp to, kuomet mes žiūrime televiziją visiškoje tamsoje?

Vakare gulėdami lovoje ar, pavyzdžiui, su kažkokia tai šviesos šaltiniu, galbūt šalia televizoriaus ar tenai bendrai apšvietus patalpą akim tai turi įtakos.

37:06

Tas skirtumas su šviesa ir be.

Šiuolaikiniame pasaulyje ekranas yra labai didelis ir labai toli, todėl jeigu mes matom gerai, ar tai su akiniais linze mm ar tiesiog tikrai puikiai matomi ir be jokių korekcijos priemonių, tai neturi didelės įtakos ekranas ir ypač televizoriaus, kuris yra labai didelis ir toli.

37:27

Tai jisai turi iš visų mūsų šiuolaikinių mažų ekranų į tam to darbo iš arti jisai turi pačią mažiausią įtaką.

Dėl to televizoriaus žiūrėti.

Nu tikrai galima ir, be abejo, visur turim turėt balansą, negalima žiūrėt visą naktį televizorių, kas yra jau su bioritmo, nesuderinama, nes jau visai kitaip.

37:48

Dirba ir nervų.

Nervų sistema tai vėlgi čia turėtumėm pa balansuoti.

Kada tą daryti, koks tas atstumas.

Bet jei jūs atsigulęs, pasižiūrėsite savo didelį televizorių, kuris nutolęs ten tikriausiai trim ar daugiau metrais, tai tikrai nieko blogo nebus.

38:04

Nepamirštam pamirksėti, nepamirštum po darbo, jeigu tai buvo tikrai ir akių nuovargis, tai.

Ir galbūt tų pačių drėkinančių lašų įsilašinti sveikai, maitintis, pasportuoti ir su tokiu žiūrėjimu tikrai viskas yra gerai.

38:21

Būtent didelis atstumas, o jeigu, pavyzdžiui, esi ten kino fanatikas ir tą didelį ekraną pasistatęs išsiverčiau?

Nu žinai kaip būna, kam tie siog nu butas nedidelis ir, tarkim, mėgsti didelį ekraną.

Ten 75 colius pasi kabinai, bet atstumas 2 m.

38:37

Ar tada jau yra blogai?

Labiau, į kurią ekrano dalį vis tiek.

Ne visi visko neatimsi.

Taip, kaip ir kino teatre, atsisėdus pirmoj eilėj su užversta galva yra ne taip optimalu žiūrėti nuo į kitą visą ekraną.

38:54

Kino teatre tai čia yra projektorius ir dabar madinga ir namuose darytis projektorius nebe ekranus.

Ar tai yra kažkoks geresnis poveikis?

Sakė ne, ne taip jinai vargsta arba núñez ekranas yra ekranas, mes matom tuos ledus mažyčius ar ne, o projektorius tai matom tiesiog kažkokį tai atspindi ant baltos sienos.

39:14

Čia apibendrinčiau paimti mažą ekraną ir didelį ekraną dideliu atstumu ir mažu atstumu.

Tai visada yra gerai didelis ekranas, kad ir koks bebūtų ir didesniu atstumu.

Net jeigu ir vaikai, tarkim, tikrai pasižiūri.

Tą.

Savo šiuolaikinės technologijos įtakoja ar ten tam tikrus edukacinius pratimus ir jeigu yra galimybė rinktis per telefoną ar planšetą per kompiuterio ekraną, kaip monitorių per televizorių ar per tam tikrą projektorių, tai.

39:46

Rekomendacija rinktis didesnius ir toliau.

Geros ai žodžiu, tai dabar, kai pirks kažkas televizorių, tai geriau kuo didesnė, tada mažiau turės mažiau kenks akims.

Fonas ar ar televizorius tai geriau televizorius, kuriame jau būtų galbūt tas pats, ten tam tikras socialinis.

40:07

Ar.

Cinis tam tikras taipa rapsas ar aplikacija, kur galėtum žiūrėti tada taip, nes vėlgi grįžtame iki to skaitom iš arti tas pačias knygas.

Ilgai žiūrim iš arti namų darbus, darbą, dirbam iš arti, taip ogi žiūrim ekraną, kuris yra mažas.

40:25

Labai koncentruotas ir labai arti, nes maži dalykai matosi geriau iš arti, jeigu pasikiša.

Normaliai taip akį tai tikrai tas visas darbas iš arti.

Jisai yra kenksmingesnis, žalingesnis, negu toli ekranas ir didelis ekranas.

40:42

Tai netgi darbui, tada kompiuterio ekranas turėtų būt irgi didesnis.

Jeigu.

Dabar madingi jie yra tokie dideli ir labai nu horizontalų ūnai, kur daug telpa visko okey.

Kaip aš jau dabar statosi tikrai 3 ekranus didžiulis dar žinai.

41:01

Aš girdėjau tokį mitą jau mes, kaip yra kalbama apie mitus tai, kad jeigu jau pradedi nešioti akinius ir esi trumparegis, nu, tai viskas jau mišios jau ta prasme.

Tik ir didės tas minusas ir nesustos.

Labai geras klausimas, labai laukiau šito organiškai, nes aš nežinojau, ką tu iš tiesų paklausi.

41:21

Bet šitas labai geras klausimas ir ankščiau daug ankščiau buvo manoma ir tokio praktika net ir buvo vykdoma.

Kad reikia dėti silpnesnius akinius, ne tai netiesa, nereikia dėti silpnesnių akinių vaikam paaugliam arba tiems, kuriems progresuoja trumparegystė.

41:42

Nereikia tai mokslo įrodyta, kad akis neturi būti įtampoj tam, pavadinkim ne da žiū rė ji me, kai mums reikia matyti, o mes nebematom mums vis tiek liejasi tas kažkoks tolis, nes mes matom ne 100 %.

41:57

Tai reiškia, jeigu mes dedam silpnesnius akinius, mes toliau laikom akį įtampoj, tai sudėtingais visais mechanizmais akis to rezultate toliau progresuojančiai labiau auga.

Studijos įrodė vaikams, kad jeigu mes turim pakankamai gerą korekciją maksimalią.

42:16

Ir matom 100 % ir su tokia gyvenam tą pusmetį ar metus, tai jiems lėčiau.

Trumparegystė progresuoja negu tie, kurie nešioja silpnesnius akinius.

Aišku, tikriausiai šiais laikais būtų neetiška daryti tokį tyrimą, kad vieniem uždėkime super silpnesnius akinius.

42:32

Ar ten ten kažkokius silpnesnius akinius, o kitiem maksimalius, bet tas atėjo iš istorinės tokios nuostatos ir, sakyčiau, net ir gydytojų tarpe, ir visuomenės tarpe nuostatos, kad reikia silpnesnių akinių.

Taip, ne visi gali toleruoti.

42:47

Čia kalbama apie suaugusius, ne visiems gal reikia dėl to, kad ten dėl amžiaus tam tikros grupės jau kitaip optika dirba, bet jei kalbam apie vaikus, apie tą jaunimą, kuris dar progresuoti gali, tai jiems neturėtų būti per silpni akiniai.

Ir čia labai labai svarbu.

43:04

Tai.

Reikėjo nešiot akinius.

Tai visą laiką būdavo, kad ateini patikrini ir sako, nu, bet dar matai, nu, jo nu tai dar nekeičiam jau blogiau matau, bet nu, bet dar nekeičiam ir visą laiką būdavo, kad nu ne 100 %, o yra laikas, kada sustoja tas jau minusas ta prasme vat nu, tarkim, mes kalbame dabar apie vaikystę, jaunystę taip, bet tarkim, nu žmogus yra jau suaugęs 25 30 metų ir, tarkim, pasitelkę yra -2, tai viskas jau čia kaip įkalta bus, ar gali vis tiek blogėti tas regėjimas?

43:37

Paaugliams apie 16 metus jau apie 70 % paauglių.

Yra link stabilumo gali būti iki to amžiaus, užaugo tuos -2 ir turi apie -2.

Gal būt iki tokio amžiaus užaugo -5 ir turi -5 s?

43:57

Ėjo.

Tai jau buvo tikriausiai ir suaugęs žmogus, ar.

Ne buvo taip, kad jeigu prie lovos pasidėdavo akinius, o jei netyčia nukrisdavo, tai jų nerasdavai, nes nieko ne matydavai.

Šitą minusą jaučia labai jautriai, nes daugiau negu -2 ar galbūt 3 jau yra ats visiems atstumams pakankamai nemalonus matymas reiškia, aš labai pasikišęs matau, tačiau jau kuo toliau ranka per ištiestą ranką ir tolyn man jau.

44:25

Plaukia.

Žmonių neturi.

Ekranas plaukia tolis ir viskas, kas be abejo, ir toliau ir namuose, ir toliau.

Pro langą ir toliau vairuojant.

Tai vat, pavyzdžiui, buvo toks atvejis, kai pacientas atėjo spręsdamas ar pasidaryti.

44:43

Lazerinę regos korekciją labai paprastą klausimą, kad aš maudytis nebegaliu ežere taip komfortiškai.

Ir jeigu einu su akiniais, tai taškosi nematau, rasoja nepatogu.

Jeigu aš esu su linze mm, tai yra didelė infekcijos rizika tokiose sąlygose tai nenoriu, bet tada palieku akinius, bet tada labai nejauku.

45:09

Man ten tame ežere, aš nesuprantu taip gerai atstumų.

Kitų.

Žmonių tikrai ir.

Aš prisimenu, aš vengdavau į baseiną į ežerą, aš nieko nematyt, supranti, aš aš į baseiną kokiam ten nežinau impulso, bet kur ateini, aš nematau, kur tas takelis, supranti žmonių nematau, man viskas išsilieja.

45:29

Tai taip buvo toks diskomfortas.

Ir čia vat galim pereiti iš karto prie lazerin lazerinės chirurgijos.

Taip galima korekcijos, taip.

Galima regos korekcija.

Tai tu esi padarius virš 2 1000 tokių operacijų.

Ar ne daugiau?

45:47

Aš asmeniškai dariau dar prieš. 15 metų, kuomet mane visi atkalbinėjo, visi net pats daktaras, kuris man darė operaciją, net jisai pats sakė, nu nežinau, kaip matai aš pats akiniais ir jisai pats sau nedarė operacijos, bet jau kitiem darė, bet aš tuo metu tiesiog irgi, kaip ir tavo pacientas sakiau, kad nu aš taip nebegaliu, man tiesiog ir emociškai sunku ir aš nusprendžiau pasidaryti operaciją.

46:16

Tai buvo geriausias sprendimas, aš iki šiol gerai matau per 15 metų niekas nepasikeitė.

Bet visi, kurie žmonės pasidalina grįžtamuoju ryšiu po operacijos jie visi pasako.

Mano geriausias sprendimas mano geriausia investicija ir kodėl aš nepasidaviau to anksčiau ir nesu sutikus nei vienas žmogaus savo praktikoje savo pacientų, kuriems atrodytų kitaip operacijos taip ėjimas link to yra ir kitoks ten galima atsisakyti, galima ne visus išoperuoti, yra sėkmių, nesėkmių, tam tikrų rizikų lūkesčių tam.

46:52

Tikrų ir pakalbėkime.

Apie nesėkmes vis dėlto žmones atbaido operacija dėl baimės, nes tai yra akys ir nu tai, kaip ir mes kalbėjom pradžioje, kas svarbiau, o ne klausa akys ir tikėtina, kad visiems yra akys.

47:12

Labai labai svarbu ir nenorėtų rizikuoti tokiu organu ir kokios yra rizikos, kiek procentų rizikinga yra darytis akių korekciją ir kokiais atvejais tai yra rizikinga, kuomet tu, pavyzdžiui, sakytum, kad.

47:28

Nu žinot, pacientui nedarysim.

Tai nuo tokios bazės reikėtų pasakyti, kad medicinoje nėra operacijos, kuri būtų 100 % visiškai sėkminga ir tas sėkmingumas vertinamas.

47:45

Pavyzdžiui, lazerinė regos korekcija.

Kaip pacientas turi pasitenkinimą po operacijos?

Tai pasitenkinimas yra.

Mane patenkina matymas aš išpildžiau savo lūkestį.

Tai yra vienas didžiausių ir gal net didžiausias procentas iš visų operacijų, kurios gali būti medicinoje, yra būtent lazerinė regos korekcija.

48:08

Tai 90 keli procentai ir daugiau yra pasitenkinu sių pacientų.

Ką jie norėjo, tą jie ir galiausiai išpildė.

Nu galbūt neatitiko lūkesčių.

Gal nuo įsivaizdavo, kad yra kitaip?

48:24

Tai jau užima labai daug išsiaiškinimo, kaip tu įsivaizduoji, kas čia per procedūrą, kaip jinai atrodo, galbūt, pavyzdžiui, tu vaikystėje blogai matei turi tam tikrą vat būtent smegenų nesugebėjimą tau duoti matymą iki 100 %.

48:40

Ir tavo lūkestis va, tai jau kaip pablogės, tai aš čia pasidarysiu kažką ir man tikrai bus jau čia viskas gerai.

Tai aš vat palauksiu vat kai man bus tikrai šakės, tada aš pasidarysiu ir vat va pasakysiu.

Visiems dabar vat man gerai tai, jeigu jis vaikystėje blogai matė ir akiniai padėjo tik dalinai.

48:56

Tai, pavyzdžiui, lazerinė regos korekcija, kaip ir kitas, bet koks metodas dak dalinai gali pagelbėti, reiškia, matysi, nes 100 % tai va čia lūkestis gali būti, kad aš tikėjausi tai 100 šio neturiu.

Jeigu mes pakalbėjom 90 % laimingi kažkoks procentas, gal neatitiko lūkesčių, bet yra vis tiek nu, nes tai yra medicina.

49:15

Kokie būna tie šalutiniai arba tie nesėkmingi atvejai, kur nu tikrai vat nepasiseka, nes visur būna.

Koks tas, kad ir mažas procentas, bet kas galėtų įvykti?

Galėtų būti po operacijos tam tikri uždegimai, kaip ir po bet kurios operacijos, ta prasme vienas sugyja gražiai, tolygiai, greitai, kitam ilgiau, reikia daugiau lašų gydymo papildomo gal daugiau vizitų, tai bet koks uždegimas gali būti nuo paprasčiausio ten paraudimo iki galbūt ir bakterinio uždegimo, kurį dažniausiai lemtų arba organizmo atsakas, arba infekcija iš išorės, kurią mes galim.

49:53

Gauti tarkim, jei nesilaikė rekomendacijų.

O tarkim būna, kad klientas ateina į konsultaciją ir jisai ten turi lūkesčius, bet tu atsisakei daryti operaciją?

Tai, be abejo, būna kaip dažnai gydytojai sako, mes irgi renkamės pacientus, ar ne?

50:09

Tai pradžioj aš nešališkai ta prasme pagal tą anamnezę medicininius duomenis, techninius akies, duomenis įvertinu, tai čia gali būti, pavyzdžiui, kad akis netinka operacijai ir yra, be abejo, irgi tokių, kad vat aš ateisiu kada nors.

50:24

Galbūt pasikonsultuosiu?

Bet vat kai atėjau, sužinojau, kad netinku ir kaip čia taip?

Aš tai sakiau vat pasidarys, o kaip čia atėjau ir negaliu pasidaryti.

Kokiu atveju būna, kad netinka.

Jeigu šakių pusės, tai dažniausiai būna tam tikri ragenos parametrai, kurie yra taip paprastai sakant storio tam tikri parametrai ir gaubtumo tam tikri parametrai.

50:48

Kuriuos tu gali sužinoti tik konsultacijos metu arba tokios diagnostinio arba tyrimo atsakymo metu jie yra nestandartinė, jei jos nėra poliklinikose.

Ne visose gal optikose ar ten tik keletui tai vis tiek.

Jeigu domina tokias konsultacija ir tokia opcija, tai reikėtų pirmiausia konsultacijos jos metu įsivertinti techniškai.

51:09

Ar tu tinki, koks tavo lūkestis, kokia tavo prognozė ir ar tau toks variantas yra tinkamas?

Ryt pakartotinę operaciją.

Truputį individualu, bet ne anksčiau negu 6 mėnesiai.

Tada man iš karto kyla klausimas, kokie yra minimalūs reikalavimai, kad pasidaryti korekciją?

51:30

Ir pirmąją, koks koks amžius, nuo kokio amžiaus ir nuo kokio minuso?

Tai bendra rekomendacija lazerinei regos korekcijai yra nuo 18 metų iki 45.

Tai nereiškia, kad mes 50 mečių neoperuoja, bet tokiam amžiuje apie 40 penktuosius pradeda keistis fiziologiniai procesai.

51:51

Akyse ir mums dažniausiai keičiasi matymas iš arti toli, kaip mačiau, taip matau arba gerai, arba su akiniais.

Bet iš arti dar ant to viso, ką turiu optikoj man pradedavo keistis matymas iš arti tai gerai matantys žmonės.

52:09

Gal va turim kažkokių pavyzdžių iš savo kolegų aplinkos, kur uzsideda skaitymo akinius.

Visi vyresni žmonės.

Tai va tas tas akies vyresni vyresnumas arba ydingas, tai yra jau nuo 40 kelių metų tai.

Yra pakankamai jaunas.

Jisai truputį operuojamas kitaip ir jau nelabai standartiškai.

52:29

Tai jeigu taip žiūrėti į tą visai standartą, tai vis tiek lazerinė regos korekcija, kuri koreguoja trumparegystę astigmatizmą.

Tai nuo 18 iki 45 puiku.

Jeigu mes esam vyresni, tai žiūrim situaciją, kokia ar mums reikia jau ir į tolį, ir į artį akinių.

52:46

Ar mums dar gerai į tolį, bet į arti nereikia, yra mano pacientė, kuri atėjo 50, dvejų metų daug vairuojanti ir daug dirbanti ir jinai nešioja visa dalinsis -5 s.

Ir skaito su skaitymo akiniais ant viršaus ryte įsideda linzes, kai reikia dirbti iš arti, užsideda skaitymo akinius.

53:07

Tai turi 2 problemas, 2 korekcijos metodus ir vienas yra tas, kuris turi daug rizikų, nes deda lince į akis taip daug daugiau negu lazerinė korekcija dešimtimis 1000 kartų daugiau negu lazerinė korekcija turi rizikų linzių nešiojimas.

Tai jinai buvo puikus kandidatas ir jos lūkesčiai buvo labai puikūs.

53:27

Ir jei lazerinė korekcija buvo atlikta ir jinai yra iki dabar patenkinta laiminga, nes tai mato gerai tolį, o skaitymui užsideda skaitymo akinius.

Tas, kas buvo įprasta.

Jis yra operacija.

Anksčiau prisimenu, buvo ta, kur su pjūviu ir be pjūvių lasickas, ir kažkoks dar kokios yra taip greitai.

53:45

Greitai greitai vadina metodais, kad taip truputį aiškumo įvesti.

Tai metodai yra į 2 grupes su pjūviu be pjūvio.

Tai su pjūviu, ką ir tu pats esi pasidaręs lasickas, tai ir be pjūvio yra pats pirmasis metodas, kuris atsirado daugiau negu prieš 30 metų vadinosi toks.

54:03

Ck irgi puiki technologija puikus metodas iki dabar daromas kaip ir lasi, kai jie tokie istoriniai, bet eina savo keliu.

Taipogi yra tokia lasek, kada labai panašus, kas ir pirkėjai, paviršinis metodas be pjūvio ir pati naujausia vienas iš tų paviršinių naujausių technologijų yra smartsurf smartsurf ace.

54:24

Kaip pavadinsi, taip nepagadinsi, bet techniškai tas metodas vadinasi trans.

Pirkėjai, bet marketinge galim sutikti kaip d smartsurf arba smartsurf eis tai yra paviršinis metodas, kada va čia yra ir technologija.

Taip išpopuliarėjo ta prasme, kad žmonės nori operacijos be skausmo.

54:43

Be pjūvio ir be prisilietimo.

Tai šis metodas tai suteikia.

Geras.

Galima lazerį taip valdyti, kad jis padarys operaciją taip grubiai.

Tariant, atsistatymas po operacijų kiekvienos operacijos skirtingas.

54:59

Šiek tiek skiriasi, nes tai yra vat anatomiškai ir fiziologiškai veikiami.

Iš kitaip ir kitur tai su pjūvio metodas turi savo privalumą, kad greitesnė reabilitacija.

Tačiau aš turiu pjūvį.

Operacija yra techniškai sudėtingesnė.

55:15

Ir turintis šiek tiek daugiau komplikacijų, susijusių su pačiu pjūviu.

Kuris matosi, matosi turbūt per mikroskopą ar.

Ne.

Abejoju kad tau matosi, nes jei matytųsi, tai mes būtumėm anksčiau susitikę.

Tai tai va, o tai pjūvis.

55:33

Kaip žmogui turi netrukdyti, tai yra sėkminga tada operacija, jeigu trukdo ir yra sub jų susiję tam tikri komplikacijos ypatumai, tai jau yra kažkas, galbūt ne visai ne trukdo, tai aš turiu omeny trukdyti matymui, galbūt kažkaip kitaip negu pradžioje ankstyvu laikotarpiu galbūt ten galėtų būti kažkoks pojūtis kaip svetimkūnio jausmas.

56:00

Kol gija, bet tas neturėtų būti ilgai tai.

Porą savaičių buvo.

Tai jautėsi.

Buvo pablogėjęs.

Taip man net akinius davė nešioti ir tada praėjo gal 3 savaitės ir staiga viskas pagerėjo.

Ir aš jau žiūriu su akiniais, dar blogiau matosi.

56:17

Yra bendrai kūnas ląstelė ir kas vyko atsistatymas ir ląsteliniu lygiu?

Tai, pavyzdžiui, paviršiniai metodai, truputį ilgiau užtrunka, nes ten didesnis lyg plotas pakeičiamas ir dėl to reikia su gijimui truputį ilgiau dienų, bet po to tas ląstelinis lygis, kai atsistatinėja ir kol ten viskas su glotnia ja sugula šiek tiek vat individualu vienas užtrunka 2 3 savaites, kitiems užtrunka 4 5 savaites.

56:49

Bet plačiąja prasme tai mes kaip mikrochirurgai, tai vertiname kaip rezultatą galutinį po pusės metų.

Nesvarbu, kokią tu pasidarei operaciją ar vienas ar kitą mums reikia va šiek tiek to laiko įsivertinti, kas sugulė tai pavadinkim.

57:06

Tai su gulimas yra labai svarbus tuose terminuose ir ir ir tikrai niekas nepadarys pakartotinės operacijos ten po mėnesio nebent ten, yra tam tikri kiti atvejai, bet taip standartiškai, kad gija matom kas.

Gerai tai visgi reikia ir laiko tam tikrų ten truputį gydymo lašų, kad išvengtų irgi rizikų infekcijos komplikacijų ir tu esi tokiam truputį su gydytoju ar klinika kontakte.

57:33

Kaip tau sekasi gyti ir ir kaip tas matymas?

Be abejo, reikia perspėti, kad jisai bus keistokas.

Tas pirmas savaites.

Tai tai su toks nuo vau efekto iki lyg ir vėl.

Pablogėjimo.

Si vilimo ir vėl tokio grįžimo į į vėl geresnį matymą, tai vat ta kelionė.

57:52

Šiek tiek kartais užtrunka, tačiau vėlgi vertinam plačiąja prasme.

Ar mano gyvenime tas mėnuo yra labai daug?

Ar ar ar labai mažai?

Vat apie edukaciją dar kelis klausimus noriu paliesti tokius gyvenimiškus jau nueinant nuo lazerinės chirurgijos.

58:08

Tu nesenai esi rašęs straipsnį apie saulę ir uv spindulius.

Ir dabar labai daug žmonių keliauja į turkijas.

Jie egiptu s yra labai daug perka fak rankinių batų ir taip toliau, bet tame tarpe tarp tų feikų ir perka.

58:25

Akinius akinius, padirbinius, lietuviškai sakant, ir turbūt mažai kas žino, kad akis lygiai taip pat gali nudegti nuo saulės kaip ir oda ir kokią žalą žmonės daro, kuomet perka tuos akinius po 5 ar €10, bandydami užsidėti brendi nį vardą, bet neaišku, kokiais tikslais.

58:48

Gerai tai traktuojame, kad stiklas neapsaugo. €15 Egipte stiklas apsaugo.

Kad gali apsaugoti.

Žinok neanalizavau, bet bus wap kada gal proga pažiūrėti, bet neapsaugo.

59:04

Tai reiškia, tai va tai uv.

Ypač jeigu indeksas didelis ar ne, mes esam tokiose šalyse arba net ir lietuvoj.

Tą dieną, kai JAV didelis indeksas, tai mes reiškia siandien sim siandien sim savo akies struktūras ir net voką aplink akį.

59:20

Sensi tai.

O gali patikslint, ką tas sendinimas reiškia?

Katarakta gali būti ankstesniame amžiuje, jeigu apie tinklainę tai amžinės geltonosios dėmės degeneracija arba kiti amžiniai procesai ir kurie gali įvykti dėl to, kad v nuolatos pateko nuolatos pateko ir nebuvo apsaugota, tai tokios 2 pagrindinės vietos.

59:48

Aišku, jeigu mes ten, tarkim, kažkokiu būdu bandytumėm degintis ir visada lyg saulė mus tikrai svilinta ir per akis anne, ir jos būtų dažnai atsimerkę mažiau sudrėkintos nenaudotumėte kepuraites?

Tai, tikėtina, kad galėtumėm gauti ir tokią ragenos paviršinį uždegimą, kaip keratitą nuo to.

1:00:09

Foto, viso foto spinduliuotės ir mums būtų akys jautrios raudonos sudirgę ir reikėtų pagalbos.

Čia jau mesti ne tokia situacija.

Nu, be abejo, galima nudegti nudegti tai vokus jau kaip voko kraštą arba paakius, ir turėti paraudusius, patinusius ir ir matymą pabloginti vien dėl vokų patinimo tai.

1:00:34

Gal sakyčiau tokios didžiausios rizikos, bet Lietuvoje grįžti į lietuvą tai uv indeksas nėra toks didelis.

Tai mes mes tokių atvejų, sakyčiau, ūmių neturim lėtinių, kada tikrai, tarkim, dirbam lauko darbą, dirbam lauko darbą, tai tada gali pakeisti ir tam tikrą junginės fiziologija gali atsirasti tam tikros ten plėvelės ant akies paviršiaus, kurios augančios bloginančios matymą ir vienas iš priežasčių manoma, kad lauko sąlygos vėjas.

1:01:05

Dulkės ir uv spinduliuotė tai čia jau yra net operaciniai gydymui.

Kada reikia tas plėveles pašalinti chirurginiu būdu?

Taip, bet jeigu tu sakai va, tas sendinimas, tas kenkimas, kokią įtaką tai turi laike, tarkim?

1:01:23

Jeigu aš naudoju tinkamus akinius nuo saulės, tos tamsios ar ne, kurie sertifikuoti apsaugo ir naudoju tuos teikinius, kur neapsaugo perku turguj už ten €10.

Svarbu tik tai, kad stiliovi atrodytų, kaip mano akis per mano amžių jinai keičiasi.

1:01:42

Nu tai gerai uždegimas nu pa si lašino vaistų ir toliau sau gyvenu, bet ar aš anksčiau pradėsiu blogiau matyti, ar ar galiu ne taip sau pakenkti, kad net galiu apakti?

Nežinau, kiek tas turi žalingos įtakos tas prastų stiklų naudojimas visą gyvenimą.

1:02:00

Jeigu tikrai pastoviai naudojau, gavau daug akumuliacijos, nes vis tiek, pvz.

Skaitosi šiek tiek akumuliuojasi karts nuo laiko ją gaunant.

Ir jeigu aš niekada neapsaugo ir mano akumuliavo si tas uv spinduliuotės poveikis į lęšiuką, tai turėsiu ankstyvesniam amžiuje, lęšiuko sudrumstėjimas katarakta arbata tinklaines tam tikrą amžini pokytį gali taip prasidėti nuo minimalių pokyčių.

1:02:25

Kartais mes irgi apžiūrim pacientus jam tik 50 metų.

O jau tinklaines tokie pokyčiai, kurie yra būdingi daugiau už 20 ar 30 metų, nugali daug faktorių.

Galvot kas įtakoja?

Bet jei tas žmogus pasisakys, kad aš nudirbau laukia, dar ten nieko nedėviu apsaugai, tai tikrai tokiam bus jaunesniam žmogui šie pokyčiai.

1:02:47

Ar galima sakyti, kad tie akiniai be tamsus stiklai be uva a apsaugojimo jie.

Tas pats yra kas būti be akinių.

Aš manau, kad taip, nebent dėl jautrumo, nu tamsiau šiek tiek.

Jaučiuosi, nes kitiems.

Galime.

Taip mažiau prisimerkti arba gal vat akių formą ar ten antakių tam tikra forma, kur atrodo šiek tiek labiau.

1:03:09

Aš jautriau į šviesą reaguoju ir man nepatinka šviesa, ir ir bet kokia ar ten stipresnė ar silpnesnė.

Tai kai kas gali taip, lyg ir teoriškai pasi tamsinti ar ne, bet, bet tamsinimo stiklo principas yra ir OV apsauga.

1:03:25

Okey, o kaip dabar vat tada pereikim prie to, kaip išsirinkti akinius, kurie gerai apsaugo?

Tu ten būna žinai palenki, tai tenai mėlynai poliarizuoti ten violetiniai poliarizuoti ar prašyti sertifikato parduotuvėj, kad tikrai žinoti, kad šie stiklai sertifikuoti, ar, pavyzdžiui, yra kažkokie prekiniai ženklai, kurie išsiskiria savo stiklais, nes yra prekiniai ženklai tie fashion, kur jie tiktai dizainą daro klausimas ten, kokie ten tie stiklai, bet yra tie kur.

1:03:56

Tikrai nėra tokie išvaizdūs akiniai, bet stiklai būna labai geri, kaip atpažinti ir kaip išsirinkti.

Tai pirmiausia pasižiūrėti į tą sertifikavimą, jeigu jisai yra lipdukas ant akinio arba galbūt ir kažkokia kortelė galėtų būti, bet paprastai būna paprasčiau lipdukas arba ant kojelės informacija.

1:04:16

Tai įsivertiname, kas ten parašyta, turėtų būti aprašyta arba uv 400, arba w 100 % reiškia, viskas.

Okay jau su praleidimu mes turime pakankamai neblogą situaciją. 2 yra pagal tamsumą arba spalvą, tai yra šiek tiek ir stiliaus reikalas, bet šiek tiek ir žmogaus pojūčio, kurią jis ten ta spalva no rė tų pa si tamsinti vieniem labai juodi patinka, kitiem yra žalsvai pilki, kitiem gal gelsvesni tai šiek tiek į spalvą galima, bet standartiškai rudus juodus pilkus mes renkamės kaip buvai apsaugą, dydį šiek tiek įvertinti.

1:04:55

Tai jeigu anatomiškai mes turim platesnį veidą, aukštesnius antakius, daug šviesos patenka mums ir pro viršų.

Tai reikėtų, galbūt tokių labiau apdraudusių po ja pagal veidą, jeigu mes tikrai sportuojam dviratininkas taip daug daug laukia to to to veikimo.

1:05:13

Tai tikriausiai reikėtų irgi sportiškesnio stiliaus, kad labiau prisiglaustų ir dengtų, ir iš šonų tą, arba slidinėjant anne, kur daug labai atspindžių.

Dar labai norėčiau apie poliarizaciją pasakyti.

Tai poliarizuota poliarizacija yra kaip papildoma opcija gali būt v ir ne poliarizuota apsauga, arba gali būtų v ir poliarizuota.

1:05:35

Tai poliarizuotas stiklas apsaugo mus nuo atspindžių, kurie yra nuo šlapių paviršių arba nuo, tarkim, ir smėlis ir saulė atspin atspindi, gali turėti daug didesnį ryškesnį ir jisai į akį lyg durti taip ta šviesa.

1:05:51

Arba.

Taip prie vandens būti vandens, sportai ar šiaip laisvalaikis.

Tai yra irgi daug vairuoti.

Pavyzdžiui, jeigu vairuojam ir palijo, ir saulė, ir asfaltas duoda atspindį, ir net ir tas vanduo, kuris turi šonuose atspindžius duoda.

1:06:07

Šviesos stikle gali ar šlapios būti šiek tiek kitaip matančios, tai atspindžius mažiną poliarizaciją.

Bet aš esu girdėjęs tokį įdomų faktą, kad ir net bandęs esu, kuomet lyja reikia užsidėti geltono geltono stiklo akinius ir tada tu nematai lietaus.

1:06:26

Ar teko tau šitą bandyti?

Ne, aš aš aš nebandžiau lyjant nebandžiau.

Nes tie, kurie žmonės vairuoti automobilius pabandykite, kuomet lyja lietus, užsidėti geltono stiklo akinius ir tu iš karto nematai lietaus.

Nematai tų lašų, žinai iš karto skaidriau, matai viską ir lengviau.

1:06:44

Vairuot.

Receptorių funkcija pagal šviesas, kaip, pavyzdžiui, ir dėlto nicam yra tam tikri akiniai, kuriuos tu gali prisitaikyti pagal savo talentą daltonizmą ir matyti kai kuriuos atspalvius ir ir ir šį, ir spalvas ryškiau negu kad tu su sava akimi.

1:07:04

Sprendimas dėl to niekam matyti spalvas.

Bet tai priklausys, kiek tas dėlto nizmas yra tavo stipriai išreikštas arba ne.

Yra kai kada dalinis kai kada visiškai pilnas, tai daliniam tikriausiai pasitarnaus gan gerai.

Pilnam reiktų įvertinti, kokia situacija tai be abejo, kaip ir viltis yra nepabandžius, nežinosi ir kad tai nėra toks jau labai invazyvus metodas, ar ne tiktai susirasti ir išbandyti, tai tai jo galima galima tą pabandyti ir esu išbandžiusi ant savęs, kas aš esu gerai spalvas skirianti tai man ir natūraliai, labai daug spalvų išryškėja ir ir taip net ir vau atrodo kaip su filtru, ar ne gyvenimas.

1:07:49

Dar.

Pakalbėkim apie pavasarį ir žiedadulkes, ir šiaip infekcijas, nes dabar atėjo sezonas, kuomet nu tikrai viskas žydi ir daugelis jau pradėjo žinai sloguoti, pradėjo trinti akis.

Tai gal nelabai lįskite į tai, nes čia žinai čia yra daugiau ir čia vis tiek gali būti ne tik akys gali būti sloga, gerklės patinimas nuo alergijos, bet kaip, pavyzdžiui, apsaugot savo akis nuo tų infekcijų, nuo tų žiedadulkių.

1:08:20

Nes man atrodo ar ne tik tavo straipsnį.

Skaičiau, kad galima užsikrėsti net infekcija prekybos centre ir mes apie tai nepagalvojom.

Aš net neabejoju, kad tokia infekcija gali užsikrėsti Azijos šalyse, kur higiena nėra tokia tokiam aukštam lygyje, kaip pas mus Lietuvoje ar Europoje.

1:08:39

Bet kiek tos rizikos yra mūsų šalyje?

Tam pačiam vilniuj mūsų prekybos centruose, kiek mes turime būti atsargūs.

Tai tos paviršinės infekcijos galėtų būti alerginės, bakterinės ir virusinės tai vat.

Kiekviena šita infekcija turi savo tam tikrą polinkį rizikas ir vietas.

1:09:00

Tai pavasaris yra vienas iš beje balandis.

Vienas iš alergiški riausių mėnesių.

Aš ir kai sužinojau kažkodėl, pagalvojau, kad gal neturėtų būt balandis, bet balandis yra, kuomet daug žiedadulkių žydi s klas skraido, tai jisai sukelia turėdamas daug alergenų ore ir tam tikras alergines reakcijas į.

1:09:25

Tuo, ką jaučiam tai kvėpuoja, matom ir turim paviršius galim tiek nosies turėčiau dėjimą akių bėgimą, ašarojimą, niežėjimą, paraudimą.

Tai pirma pagalba, jeigu mes esam sezoniškai alergiški, tai galim prieš sezoną su specialisto jau paskyrimu vartoti tam tikrus antialerginius lašus sau pagelbėti sezoniškai pereiti šitam laikotarpyje galima naudoti tuo metu.

1:09:54

Gal tokios lengvos vidutinės tos alergijos nesukelia labai labai.

Tokio jau poreikio vaistams tai tada drėkinančias ašaras, kurios irgi ir drėkina.

Kaip minėjau, paviršių ir nuplauna, tada tą alergeną ir nuolatos mes nepalaikome jo, kaip ir prie gripo geriame skysčius ar ne tą virusą, norim lyg ir irgi organizmo išplauti.

1:10:14

Tai yra akyse.

Mums reikėtų akis nu vandeniu, nepatarčiau plauti, geriau būtų drėkinančios ašaros su hialuronu, nes jos vis tiek ir kažkiek atstato ir išplauna, ir tą palaiko gerą natūralią fiziologiška ašarų plėvelę tai pirmiausia tokia pagalba šiek tiek arba.

1:10:32

Vaistai arba drėkinančios ašaros.

Nu aišku, geriausia šalinti alergeną.

Tai jeigu mes negalim jo pašalinti, tai turim tada spręsti tais būdais.

Jeigu tai yra virusinės infekcijos, kas yra kartais susiję su peršalimo ligom labai populiaru, kai lyg jau šilta, bet dar šalta ir žmonės šiek tiek irgi lyg peršąla viršutinių kvėpavimo takų infekcijom ir po kurio laiko po poros savaičių akys tampa raudonos.

1:10:59

Tai irgi yra virusiniai akių paviršiaus uždegimai konjunktyvitai.

Jie atrodo gan negražiai raudonos akys.

Vienas kita atsiranda.

Gali būti sekreto, gali būti labai vandeninga, o gali būti ir gleivingo sekreto.

1:11:16

Tai nepatinka akys, jo gali sulipti, tekėti nuolatos, lyg ašara lyg kas įkritę jaustis būti labai labai raudonos ir kartais net pabloginti matymą.

Kartais gal ir dėl pačių ašarų bei to sekreto gali pablogėti, bet kartais ir dėl pačio viruso veiklos akyje gali pablogėti matymas.

1:11:35

Tada jau reikėtų.

Aišku, specialisto konsultacijos ir.

Ir ir kaip iš peršalimo į akį persimeta?

Imunitetą šiek tiek pasiilgsta.

Tuo laikotarpiu ir mes tiesiog esam tokie ne tokie atsparūs virusui, kuris galbūt sklando ir mes vat, kaip sakai, prekybos centras, rankenos ten krepšeliai, tam tikri bendri paviršiai, kuriuos liečiame, tai mes juos vėl liečia vienas nuo kitų galima užsikrėsti ypač tą virusinę infekciją.

1:12:04

Taip.

Tada akį pa trinam.

Mes dažniausiai veidą jau net yra nustatyta, kad liečiame labai dažnai ne ten per minutę, berods dešimtim karto, nesąmoningai paliečiame veidą.

Kažkokiu būdu tai tai nėra akies vienas vien trynimas tai yra vėlgi 2 organai, 2 rankos mes turim palietimą, iš vienas pusės iš kitos, galbūt pas mus šeimos rate kažkas lyg.

1:12:31

Veide ir gali į akį persimesti.

Teoriškai nu sunku atsakyt taip tiksliai, bet galėtų būt, kad taip ir užtenka.

Žinai jau gerai įtrinti.

Nusas jeigu jeigu bakterijos, tai galim turėti irgi patys turėti kažkokį nešiojimą ant odos ar ne?

1:12:51

Jeigu, pavyzdžiui, medicinos darbuotojas ant jų paviršiaus odos yra daug daugiau patogenų negu ne ant medicinos darbuotoja ir jie nieko kol kas gal ir blogo nesukelia ar ne?

Bet jeigu jo imunitetas po jo pakris arba jis turės tam tikrą šoką organizme ir ir turės sureaguoti organizmas, galės jisai galbūt biškutį didesnėje rizikoje.

1:13:14

Turėti uždegimą negu tas, kuris tokioj aplinkoj nedirba, tai vat mes persineša.

Su mediku bendraujant, aš turiu tada didesnę riziką, nes galiu gauti iš jo kažkokių tai virusų ar ne ir bakterijų.

Faktas, ypač lietimo, tada kažkiek taip, bet jeigu tavo organizmas sveikas ir tu gerai jautiesi plauni rankas, valgai nebuvai peršalęs, tai viskas gerai, imunitetas susitvarkys.

1:13:44

Dar palieskime ateitį?

Na, čia labai man įdomu, nes jeigu jau mes palietėm lazerinę chirurgiją, man įdomu, galbūt tu žinai kažkokių naujausių technologijų atradimų?

Na, mes jau išsiaiškinom, kad akies nepakeisi, kaip filmuose rodo, žinai, tenai transplantuojama akį ir.

1:14:00

Viską matai, bet gal yra kažkas tai, apie ką, tarkim, jūs, gydytojai žinot, bet mes, tarkim, paprasti žmonės negirdime ir kur tas mokslas žengia, ko mes galime tikėtis?

Aš nežinau, elonas maskas į smegenis jau čipą įstatė ir jau žmonės ten mintimis rašo žinutes.

1:14:17

Gal mes greitai galėsime į regina įstatyti kažkokį tai ekraną ir matyti dirbtinio intelekto žinutes akyje?

Aš nežinau, kur kur kur eina tas mokslas ir ką tu esi girdėjus ir ką jau gali papasakot.

Labai įdomu.

Nesenai visai mane susirado toks starta pas, kurie yra aišku, ne lietuviai ir jie kuria produktą, panašiai kaip yra dabar populiaraus to ženklo.

1:14:47

Akiniai taip jie kuria panašiai atrodantį daiktą, tai kaip mes jį tiksliai vadinam.

Akiniai nu akiniai, bet jie yra išmaniojo intelekto principu naudojami akiniai ir ta sistema taip kuriama ir integruojama, kad galėtų irgi labai blogai matantys žmonės bent matyti spalvas ir formas, kad galėtų net sugebėti atpažinti veidus.

1:15:16

Taip nekalbama apie taip, kaip mes matom.

Nekalbama, kad tu ten atskirsi visiškai viską, bet kad tu labai prastai matantis, tai reiškia, kad gal.

Be pagalbos negali judėti baltoji lazdelė arba gal.

Tavo yra.

1:15:33

Nu bent jau taip manoma pradžioj, kad toks produktas kuriamas, jog jo siekis sukurti per matyt tam tikrų tų vat fotoreceptorių ar ne tik stimuliaciją, kad galėtų sukurti panaudojant kitas vietas arba jos galėtų bent formą ir spalvą tau leisti matyti ir ir tas tar ta pa su tuo ir startuoja, kad ieško.

1:15:57

Ir, aš gavau tokį pat pasiūlymą vertinti tam tikrus jau jų tyrimus, kaip jie padarė su ga vienas kitais ten atvejais ir ir ką aš kaip specialistas, manau, ir ir ir ir gal apie tai net ir edukuoti garsiau kalbėti, bet nu kaip mes žinom startupai 100 % irgi niekas netampa 100.

1:16:20

Procentų.

Idėja faina ir jinai berods kuriama vokietijoj, bet startupas tai ne vokiečių ir ir labai įdomu, kad.

Tas išmanusis intelektas, ten turėtų būti integruotas atpažinti tikriausiai formas spalvas ir tau suteikti kažkokius atsakymus.

1:16:38

Tai nu labai naujiena.

Aš apie tai tiksliai irgi technologine prasme pilnai negaliu atsakyti, bet vat toks startą pas va, tarkim jau yra kuriamas ir jau kaip demo net pristatomas.

Rageną galima.

1:16:54

Transportuoti.

Rageną.

Aš žinai, ką aš?

Beje, mačiau visai neseniai, kad keičia akių spalvą ir daro dabar jau akių spalvos tatuiruotes.

Ir jeigu tau nepatinka tavo žydros akys, tu gali tapti ruda akių.

Įdomu, koks koks pavojus, kai suleidžia ten dažus.

1:17:12

Ten yra iš tikrųjų, jeigu kalbam apie tą patį tą pačią technologiją, tai yra ne dažų suleidimas į akį, o yra ragenoje.

Atliekamą procedūrą su tam tikru lazeriu padarant ragenoje tam tikrą kišenėle, į kurią įdedamas tam tikros spalvos, kokią tu jau ten be išsirinkai ir kokius dažus sumaišė padaryti tą spalvą?

1:17:39

Toks kaip ir implantas, ir tas implantas yra ragenoje.

Pakeičiantis spalvą iš karto, nes jau jis yra nudažytas.

Jis yra per tą kišenėlę, taip įdedamas ir ragenoje.

1:17:56

Kaip minėjau, mes joje darom lazerines korekcijas, tai mes tą audinį keičiam, jo gaubtumą, ten storį, o šioje šioje vietoje tai tarp tam tikrų sluoksnių į įspaudžiamas tam tos formos žiedelis pavadinkim, kuris apima ir simuliuoja dydžiu tavo rainelę.

1:18:17

Dėl to tavo rainelės spalva jau yra užblokuota nu ta prasme užblokuota, kaip nukaip durys ane ta prasme ne cheminė, kažkokia priežastis, bet visiškai kaip plėvele ta arba už uždeda tą žiedelį ir tas žiedelis yra priekyje.

1:18:34

Tai ragenoje už ragenos.

Tada jau ten tas mūsų natūrali spalvota rainelė.

Tai reiškia ten net ir vyzdį, taip natūraliai gana atkuria tai.

Ką aš manau, aš manau, kad tai yra visiškai visiškai visiškai kosmetinė procedūra.

Reikia nepamiršti.

1:18:50

Kaip minėjau, kad 100 % sėkmės niekur.

Nėra, jeigu mes kalbame apie riziką, ne tai čia, tai yra tiesiog grožis.

O kokią riziką tokios operacijos, nes tai skamba ką tu pa išvardinai, kur kas sudėtingiau negu lazeris tiesiog pa minuse sutvarkyt.

1:19:07

Aš manau, rizikos susiję visos, kas su ta vat pjūvelius.

Procedūra gali būti daroma, kad ten nu, tarkim, ne taip įsidėjęs.

Vėlgi ne taip atrodys sukels uždegimą judės iš vietos mums, kaip specialistams bus sunkiau pasižiūrėti.

1:19:23

Tinklaine, pavyzdžiui, įsivaizduok mes plečiam akių vyzdį, tą juodą skystį, skylutę į didesnę tam, kad galėtumėm įvertinti akių dugną ir kitas struktūras, nes.

Mes esam.

O ten matai.

Tikriausiai.

Apribotą vaizdą aš nemačius gyvai tokio paciento, bet žinau, ką tu kalbi ir ir žinau, kaip ta procedūra atliekama.

1:19:45

Bet aš manyčiau, ir dabar labai tai pakabinai labai naują, tikrai tokią įdomybę.

Tai pirmoji apie. 6 spalvos keitimo operacijas netgi europinė konferencija arba ką tik įvyko, arba tuoj įvyks tai jau apie tai vis tiek reiškia, kalbės ir ekspertai.

1:20:06

Ir vėlgi, nu tai neturėtume vertinti, kad viską, ką daro, visi, yra gerai, ar ne?

Kas nors pasidaro.

Nemačiau labai mėgsta daryti nu grįžkim į.

Tai mes, lietuviai, Baltijos šalys ir mes esam mėlynakiai, tai mėlynakiai, nenori pasikeisti mėlynos spalvos į rudą.

1:20:25

Daugiau turbūt pietiečiai norėtų į šviesesnę.

Spalvą, jei nori mėlynu, labai mėlynu, labai žydru.

Ten turkio žalesnių melsvi esnių pilk.

Šviesesnių.

Taip ir ir jie labai net kardinaliai tas spalvas pasikeičia į super super žydrą spalvą net labai nenatūralią tai.

1:20:48

Tu gauni lyg ir dar tas akis labai nenatūralios, tai reikėtų vis tiek nu kaip įdomybę tokią žinoti, nes mes viską galim rasti ar ne.

Dabar tik atsirinkti, kaip tu tą pats vertini ir ir ar ar tau to reikėtų.

1:21:03

Ar apie tai galvotum tai vis tiek aš sakyčiau, čia labai naujiena.

Galbūt reikėtų ir daugiau laiko vertinti, kaip tas veikia, bet mano kaip specialisto akimis, tai kol kas ne, ne nereikia.

Mes mėlynakiai ir mums to tikrai manyčiau, nereikia.

1:21:20

Okey.

Gerai ačiū simona tau labai už šiandien pokalbį.

Manau, kad buvo ir prasmingas, ir įdomus, ir naudingas tiems, kurie galbūt nuspręs arba dar ilgai galvojo ir pagaliau su subrendo gal ir ne, bet tada galės pas tave kreiptis konsultacijos ir sužinoti visus pliusus ir minusus.

1:21:42

Tai palikim tą teisę kiekvienam rinktis pačiam.

Tai ačiū tau dar kartą, o visiems, kurie žiūrėjote, tai nepamirškite uždėti laiko paspausti sap skraid mygtuko.

Nes net daugiau negu 70 % jūsų žiūrinčių ne prenumeruojant kanalą, o tai mums labai padėtų.

1:21:58

Na ir aišku, jeigu norite matyti laidas kur kas anksčiau, tai paspauskite didžioji mygtuką ir tapkite vienas iš narių jums tai kainuos tik €5, o mums tai bus didelė pagalba.

Tai ačiū jums dar kartą ir susimatysime jau kitą sekmadienį iki.