Depresijos psichologė, Aušra Mockuvienė, pasakoja apie ligos etapus, išankstinius simptomus ir gydymo galimybes. Kodėl nerimaujame ar siekiame tobulumo, prie ko tai priveda ir ką su tuo daryti. Viskas laidoje “Tapk Geresniu”.
Video
0:00 pradžia
0:56 sergančiųjų depresija skaičiai
5:01 socialinių tinklų, priklausomybių įtaka
9:36 depresijos rūšys
14:38 psichosomatika, paveldimumas
24:21 depresijos mitai
38:52 baimė kreiptis dėl depresijos
43:14 blogiausias depresijos scenarijus
48:50 perfekcionizmas
1:01:37 pandemijos įtaka depresijai
1:07:20 savižudybė, patyčios
1:12:17 saikas
1:19:44 atsisveikinimas
Laidos pokalbis:
0:00
Lengvos depresijos epizodą rus minus kiekvienas žmogus gyvenime patiria vėluoju kažkas, nes jie jau darosi.
Matau, kaip visi kažką daro.
Išmokti sustoti valsas yra lygiavertis darbas.
Kitos sportininkės iš jos irgi pradėjo tyčiotis ir jai tereikėjo 2 dienų ir menu.
0:18
Todėl, kad buvo taip normalizuotas smurtinis bendravimas.
Ar tai buvo tai, kokios čia patyčios?
Taigi žaidžia vaikai juokauja.
F daugiau negu 70 % jūsų žiūrinčių šią laidą neprenumeruoja mūsų kanalo.
0:35
Jūs užtruksite tik kelias akimirkas paspaudęs apskritai mygtuką.
Na, o jeigu jūs norite, kad mūsų kanalas augtų, nepamirškite uždėti laik mygtuko po šio video ir parašyti komentarų bent jau širdutės.
Na, o tie, kurie yra nekantrūs, tapkite mūsų kanalo nariais ir pamatykite visą turinį kur kas anksčiau nei visi kiti ačiū jums labai šita tema, man pačiam yra.
0:58
Šiek tiek artima, nes aš 2 kartus gyvenime išgyvenau kažką tai tokio kaip depresija, nes vienas kartas buvo skaudi mamos netektis, kai aš buvau labai jaunas.
Kitas kartas buvo, kai aš išsiskyriau ir abu kartus tikrai jaučiau, kad kažkas ne taip žinot, kai užpuola viskas lyg iš dangaus nukrenta ir tu negebi susitvarkyt ir aš besiruošdamas laidai.
1:26
Aš, aišku, pats ieškau statistikos ir vienas iš faktų mane tai tikrai nustebino, kad, pasak pasaulio sveikatos organizacijos, daugiau nei. 300 milijonų žmonių pasaulyje kenčia nuo depresijos.
Aš netgi galvoju, gal net tas skaičius galėtų būti didesnis, jūs pasakysit, bet pačių depresijos susirgimų skaičius padidėjo 18 % nuo 2005 metų, reiškia, tas skaičius didėja ir depresijos, ir nerimo sutrikimai pasauliui kainuoja kiekvienais metais vienas trilijoną dolerių.
1:57
Vienas trilijoną dolerių šitas susirgimas kainuoja.
Kaip manote, kokios yra pagrindinės priežastys, kodėl šie skaičiai auga ir kodėl tiek daug sergančių depresija atsiranda?
Tai vienas iš tų faktorių.
Tai tikrai yra tokie nu tiesiog civilizacijos veiksniai, tai yra nu taip elementariai.
2:17
Čia gal vienas sluoksnis, jis tikrai visko neapima, bet visgi toks gyvenimo būdas ar ne?
Kiek mes judam tiksliau, kiek mes nejudam, ar ne, kiek kiek mes daug sėdim, visgi, kas nėra, nu kam nėra sukurta žmogaus kūnas, šiaip jau ar ne mitybos.
Didžiulis pasikeitimas bendravimo sferoje didžiulis pasikeitimas, toks perėjimas iš tokio nu bendruomeniniam nio gyvenimo, kuriam visgi žmogus nu taip daug labiau adaptuotas ir vis labiau mes gyvenam tokioj tokios individualistinė se visuomenėse su fragmentuoto se vienišumo labai daug, labai daug laiko vienas žmonės praleidžia.
2:55
Tai yra, kad didelė dalis veiksnių gali būti tiesiog susijusi su civilizacija kaip tokia ar ne ir kaip mes joje gyvename.
Mažas komisas ir didelis dėmesys klientui mažiausias komisas rinkoje mokamas tik pardavus automobilį ir jums nereikės rūpintis jokiais papildomais kaštais.
3:15
Klientas yra automobilio savininkas, o ne pirkėjas.
Tikslas yra siekiamybė suteikti maksimaliai geriausią aptarnavimą saugumo jausmą ir, žinoma, maksimalias rinkos kainas už jūsų turtą papildomą garantiją automobiliui didžiausia pridedamoji vertė klientams automobilis bus apsaugotas net ir po pardavimo.
3:35
Komanda turi ilgametę patirtį dirbant su automobiliais ir puikiai moka.
Užsienio kalbas deklaruoja visus pirkimo pardavimo sandorius auto house rūpinasi visais dokumentais ir lizingo sutvarkymu bei draudimu, ir pamirškite apie automobilio siuntimą į Vokietijos aikšteles viską atlieka nuotoliniu būdu taupydami jūsų laiką ir pinigus.
3:57
Dabar daug žmonių patys moka pinigus autoplius ui ir dažnai pardavinėja automobilį be reikiamos kompetencijos.
Tai gali sukelti įvairių problemų ir papildomų rūpesčių.
Pasirinkite modernią ir profesionalią įmonę kaip kar spot ir palikite visus rūpesčius, jiems apsilankykite auto house mokyklos gatvė 23 avižieniuose arba susisiekite telefonu plius 37061240044 daugiau informacijos rasite paspaudę nuorodą po šiuo video aprašyme ir, aišku, pasinaudokite paslaugomis jau šiandien ir įsitikinkite patys, kodėl jie yra geriausi.
4:32
Tai iš to, ką girdžiu.
Tai yra sėslumas, menkesnis, mažesnis komunikabilumas.
Su žmonėmis iš esmės ir jeigu kalbama apie tai, kad tas skaičius padidėjo nuo 2005 metų, tai realiai yra būtent socialinių tinklų ir interneto atsiradimas.
4:49
Jis tikrai neduotų 1000. 5 šitą statistiką būtent ką?
Kalbame, bet turbūt čia visą laiką yra ten daug seniau ir daug seniau tas toks kilimas fiksuojamas, o.
Vat, pavyzdžiui, tos neigiamo to neigiamo poveikio turi, pavyzdžiui, socialiniai tinklai, kuriuose sėdi absoliučiai visi dabar.
5:10
Turbūt net ir pensijinio amžiaus žmonės jau tenai yra įnikę ir žiūri per savo į dušą fonus, visokius realius uz youtubo video ir taip toliau.
Man atrodo, gal biški pavojinga ištraukti kažkokį vienas faktorių iš viso konteksto, kuriame mes gyvename ar ne.
5:26
Ir man atrodo, kad.
Socialiniai tinklai.
Yra nu toks, kaip pasakyt, toks mėgstamas faktorius vat, kuriuo tarsi taip daug nežinau.
Gąsdinama ar nu manipuliuojama.
Gal toks stiprokas žodis, bet kaip kenkia, kaip blogai, kaip čia ir yra aišku ir tie aspektai, bet jie nėra vieninteliai.
5:42
Lygiai taip pat socialiniai tinklai dabartiniam pasauliui, koks jis dabar yra?
Mes visgi ne gentyse gyvenam ar ne ir ne miškuose jie ir jungia.
Taip bet.
Ar ne vat tuos žmones, kurie gyvena susiskaldę savo kambariukuose atskiruose.
5:57
Jie lygiai taip pat ir jungia lygiai taip pat ir ir daug visokios informacijos prieinama ir taip toliau.
Ta prasme mes galim kalbėti ir apie tai, kas kenkia, bet lygiai ir apie tai, kas padeda ir tų tyrimų, irgi yra labai įvairių, ir tokių, kurie rodo, kad šiaip tai tai yra ir resursas, kurį svarbu žiūrėti kaip tu naudojai.
6:18
Bet tada, kur tai yra riba, kai tai tampa depresijos priežastimi?
Ir, kai tai yra resursas ir.
Kažkokio gero pozityvaus įnašą į mūsų gyvenimą efektas.
Aš niekaip nevadinčiau.
6:34
Turbūt apskritai soc tinklų depresijos priežastimi.
Man atrodo, kad tai būtų toks nu, labai labai didelis supaprastinimas.
Gal jeigu mes nu nežinau, kalbam tokiam ne individualiam, o visuomenės lygmenyje mes galime žiūrėti ten skaičiais, skaičiais, statistikos, kaip susiję ar ne, bet tai yra toks labai platus lygmuo ar ne?
6:56
Bet jeigu mes imam vienas žmogų?
Ir vienas konkretaus žmogaus gyvenimo kontekste.
Žiūrim, tai nu niekaip negalėčiau pasakyt.
Nežinau, ar su sugalvot tam prisimint kokio nors kliento, kurio nu vat pas jį priežastis depresijos buvo soc tinklai.
7:12
Nu gyvenime man tokia mintis nėra kilnūs ar ne, kad gali būti, kad žmogus dėl kitų savo gyvenimo priežasčių labai daug pradeda naudoti.
Nežinau soc tinklų video žaidimų, alkoholio, narkotikų, įvairių kitų dalykų ar ne bandydama spręsti?
7:29
Kokias.
Savo gyvenimo.
Problemas ar adaptuotis kažkokiais būdais taip, bet ar tai yra priežastis, ar ne?
Gal tai yra pasekmė, gal tai yra priemonė, kažkokia adaptacijos gal nebūtinai efektyvi gal kaip tik destruktyvi kartais, bet aš niekaip to nepavadinčiau vienas žmogaus kontekste priežastimi.
7:48
Pavyzdžiui, jeigu kalbėtume apie žalingus įpročius, nes jaučia, kaip nuskambėjo kaip ir socialinių tinklų perteklinis naudojimas, tai kaip žalingas įprotis kaip alkoholis ir visa kita.
Kiek tada tai turi?
Įtakos, jeigu jau žmogus turi depresiją iš kažkokių kitų priežasčių, būtent šitų dalykų, ar jie dar aštrina labiau?
8:10
Ar tai atvirkščiai gali išgelbėti, nes visi to imasi.
Nu, ne visi, bet daugelis imasi butelio, daugelis imasi kažkokių tai naktinių žaidimų iki paryčių.
Tada nemiega neišsimiega nuotaika bloga.
Kaip kaip su tuo?
8:28
Nu dėl gali išgelbėti turbūt drąsu būtų tikėtis vėl mes galim turbūt ten įvairių istorijų būtų girdėję ar ne?
Ir aš tikrai prisimenu ten istoriją, žmogaus ku ku ku ris sa kė nu, visgi ten tuo sunkiu metu, kai ten buvo man, nežinau, namie labai sunku mokykloj labai sunku ten tie video žaidimai buvo išsigelbėjimas, buvo nežinau, mano išsiėmimas, mano bendruomenė, mano būdas išvis kokį nors kontaktą su pasauliu turėti ar ne?
8:55
Tai ta prasme, kad.
Visokių turbūt istorijų gali būti.
Išimtis iš taisyklės.
Vėl turbūt nu taip sakyt, kad ba pabandykime sau padėti naudodami alkoholį, nu būtų labai drąsu.
Ar ne todėl, kad labai akivaizdus pavojai yra, ar ne?
9:12
Nu tokių nu priklausomybių ar ne ar nutuoki to galo, kokia tu kaina sumoki už tokį?
Nu bandymai išsigelbėti tai vienas, jeigu tu ten vienas kitą vakarą išgėrė, bet kitas, jeigu tai tampa nu realiom priklausomybė, matai tada nu tos pasekmės jos gilėja realiai ir būsenos sunkėja depresijos būsenos nerimo būsenos, jos tiesiog gali sunkėti.
9:35
Tai gal pakalbėkime apie pačią depresiją nuo pat pagrindų, nes iš tikrųjų tai turbūt nevisi ir skiria tas depresijų rūšis tipus ir šiaip iš esmės nesuvokia, kokio lygio yra tos depresijos.
9:50
Tai dėl to norisi su jumis, kaip specialiste apie tai pakalbėti, kad suprasti, nes man tai atrodo depresija, yra gali prasidėti nuo tokios mažos žaizdelės, kur tik įsidūriau ir galiu greit su gydyt, bet kai tos žaizdelės, negydau, jinai gali pradėti pūliuoti, gali didėti didėti, didėti ir kai tai yra jau didžiulis pūlinys.
10:10
Na, turbūt pasveikti yra kur kas sunkiau.
Tai gal galit jūs nuo pat pradžios papasakoti, kaip ta depresija prasideda, kokios yra jų tipai?
Lygiai kaip iš viso mes turėtume į depresiją žiūrėt, ar tai yra tiesiog vienas žodis, ar tai yra kur kas plačiau?
10:32
O kas čia rašė ta prasme, jeigu taip diagnostiškai labai žiūrėt ar ne, tai jo mes turim lengva depresija, vidutinė depresija, sunki depresija.
Ar ne, kad gali būti tikrai tas sunkumas toks skirtingai išreikštas, ar ne?
Nu, tai vėlgi.
Jeigu kalbam apie lengvą depresiją, tai paprastai turbūt gali ir pats žmogus nelabai kažkaip ten susivokti, kad čia tikrai nu kažkas labai negerai.
10:56
Artimieji gali nepastebėt ją, nesunku maskuoti, paprastai žmogus dar kažkokio tokio turi.
Resurso jeigu nesinori kažkam rodyt, bet tai gali būti kažkokia tokie toks fonas.
Tokios apatijos, kad nutarsi nebedžiugina kažkas, kas anksčiau džiugindavo.
11:12
Toks tokio pilkumo vato gyvenimo.
Kažkokio tokio gal nuovargio didesnio tokio energijos neturėjimo.
Lyg sportavau visą laiką, bet kažkaip pastaruoju metu sportuoti nesinori.
Bet nebūtinai liūdna toks apatijos tarsi daugiau ar kažkokio va to nieko nesinori.
11:29
Na, tuo tarpu sunki depresija gali būti tikrai tokia, kur žmogus tiesiogine prasme negali atsikelti iš lovos negali savimi fiziškai pasirūpinti, nei valgyti nueina pasidaryt nei ten griūdamas lova nusirengti jau gali, nes nėra nei jėgų, nei noro, ir tokia pati, ir tokia neviltis, ar ne, kuri nu taip stipriai apima ar ne, kad?
11:52
Išvis n ta prasme žmonės gali nesuprasti, kas čia su manim darosi, kodėl aš?
O kaip, pavyzdžiui, lengva turbūt sunkiausia atpažinti ir tikėtina, kad mažiausiai, kas ir atpažįsta, turbūt tą su lengvąja depresija pragyvena ir gyvena.
Taip ir neatsakoma, kad lengvos depresijos epizodą plius minus kiekvienas žmogus gyvenime patiria.
12:15
Tai karatai ir tai gali būti kažkas ten susija su krizėmis, su netektim, su nesėkmėm su ten dar kažkokiais dalykais gyvenime ta prasme, kur tai nėra kažkas tokio neįprasto, apskritai žmogaus patirtį turbūt bet kokio plius min žmogaus patirti ar ne?
Šios lengvos depresijos epizodas.
12:32
O vidutinė, kokie būtų vidutinės ženklai tuomet, kur jau turbūt pats žmogus vat jūs dabar pasakysit, galbūt kažkas save atpažins beklausydamas ir tada pagalvos, kad.
Na žinot, kaip būna šita tematika, tokia stigmatizuojama, žmonės nelabai nori pripažinti, kad jie serga depresija, nes jau tai galvoja, kad čia labai yra kažkas.
12:53
Tai silpno nevykėlį iš ko ir panašiai, ir su tuo gyvena diena iš dienos neišsimiegoję keliasi diena iš dienos vakare eina miegoti be nuotaikos, sunkiai užmiega, santykiai yra prasti su tėvais, tai nesinori bendraut su draugais, nesinori susitikti ir gyvena tame.
13:14
Nes tiesiog tai tampa norma.
Tai gal jūs galit papasakot, kokia yra tos vidutinės depresijos, kai jau būtų turbūt nu lengvoji, tai nėra dar turbūt, bet vidutinė gal jau yra?
Repeleris.
Lauretta.
Nu, kaip pasakyt nu vis bet koks.
13:32
Vėlgi tai nėra, kad simptomai būtų specifiniai lengvos, vidutinės ar sunkios ar ne?
Tai yra labiau tas išreikštumo laipsnis, tų simptomų ji skiriasi ar ne kiek, kiek stipriai, kiek daug ar ne, nes visose yra nu labai panašūs dalykai, apatija, nenoras ten kažko tai veikti.
13:52
Miego sutrikimai gali būti ir jie gali būti abi pusės tiek, kaip žmogus labai daug miega ir vis tiek pavargęs, tiek kai negali užmigti.
Prabudinėja tas tipinis, gal toks labiau, bet nebūtinai kur ten paryčiais prabunda ir nebeužmiega.
14:09
Valgymo sutrikimai apetito nevalgymo gal sutrikimai, kai arba labai labai daug norisi valgyti ir svoris pradeda kilti arba atvirkščiai nėra apetito ir tarsi suprantu, kad turėčiau valgyt, bet nebežinau, čia prisiversti reikia, ar kaip čia dabar reikia su tuo maistu?
14:25
Daryti.
Jog kad tarsi natūraliai kūnas nu nebe nebesiunčia tokio alkio signalų, ar ne?
Tai ta prasme, kad tie simptomai jie visose lygmenyse gali būti tie patys, tik jų išreikštumo laipsnis skiriasi.
O psichosomatika nes esu girdėjęs, kad gali būti iki to, kad žmogus per depresija gali įsivaryti ir ligas.
14:46
Pavyzdžiui, man buvo taip, kad aš tiesiog dažnai sirgdavau ir aš galvodavau, kad nu kaip aš čia vis peršalu.
Nu tai atrodo, nu niekur manęs ne per putinu, tikrai jau ir maitinuosi ir sportuoju.
Tas imunitetas turėtų būti geras, bet man jau pašiepdavo mane.
Žmonės sakydavo, tu tik sergi ir sergi, ir po to, tiktai, kai pradėjau gerti vaistus.
15:08
Per savaitę pasveikau ir po to nebe sirgau, atrodo psichosomatika.
Tai aš aš iki šiol negaliu patikėt, kad tai gali būti ant tiek galingai veikiama mūsų, mūsų smegenis, kad paveiktų taip organizmą.
15:23
Mūsų kūno būdas ar ne komunikuoti apie kažkokius dalykus, kurie dar mum patiem gal nėra suvokti, nėra įsisąmoninti ar ne, bet kūnas kažkokius signalus siunčia tai tokia vienas dalis į tai žiūrėti.
Turbūt kitas būdas.
Jeigu kalbėt apie depresiją ir kažkokias va tokias ligas padažnėjusias tai.
15:42
Vienas iš hipotezių apie depresijos kilmę.
Tai yra būtent uždegiminė teorija.
Tai yra ir čia labai vat su tuo, kad ten pradžioj sakiau su tokiais vat civilizacijos dalykais, ar ne?
Tai, kad iš esmės dėl vat įvairiausių tokių pokyčių ir tai gali būti tiek ten nežinau, mažai judesio netinkamą mitybą, mažai šviesos, trauminiai, visokie reikalai, streso labai daug kas irgi civilizacijos dalis.
16:09
Toks nuolatinis stresas net nebūtinai labai didelis, ar ne?
Bet nu iš esmės toks nuolatinis.
Turbūt neišvengiama.
Taip realiai ta prasme jis labai neišvengiamas, bet vėl mūsų kūnas tai tam nėra sukurtas ir tam nėra paruoštas ar ne mūsų kūnas taip neveikia.
Mūsų kūnas paruoštas, kokiem nežinau, gali būti ten, kokie 3 dideli stresoriai per savaitę ir kūnas to gali puikiai tvarkytis su sąlyga, kad kitu laiku ramiai gyvenam ar ne, bet dabar mes turim, aš nežinau 30 stresorių per dieną.
16:40
Nebūtinai labai didelių.
Kad ir mažu.
Vėluoju kažkas nespėjau, dar kažkas ten žinios, kokios ten karas pamiršau.
Skubėjimo ir tą mūsų kūnas nėra paruoštas ar ne?
Su tuo mūsų kūnas labai blogai tvarkosi.
Ir nu, jeigu kalbant apie uždegiminę teoriją, ar ne, tai ten visokių faktorių susideda į tai, kad mūsų kūnas tokiam lėtiniam uždegimui yra.
17:05
Ir jo išraiškos gali būti labai įvairios.
Depresija yra vienas iš tam tikros vėžio formos, ten susirgimai įvairiausi ar ne ir tiek.
Psichologiniai, tiek kūno susirgimai.
Tai ta prasme, kad tą nu vėlgi atskirti mūsų emocijas nuo kūno.
17:20
Mes nutarsi čia tokį proto žaidimą.
Žaidžiam, kad čia tarsi yra atskira, bet šiaip nuo kur tas mūsų emocijos gyvena, jeigu ne kūne, tai gyvena viskas kūne, viskas yra įkūnyta, tai vis tiek tai yra nu tokia tam tikra visuma.
Vau šiaip aš, kai pagalvoju visur skaitai ir mažiau streso sako, bet atrodo, tiesiog neįmanoma.
17:43
Tu išvažiuoji su automobiliu jau prie sankryžos, kas nors ten išlenda, dar kažkada atrodo stresas tiesiog persekioja visur įsijungi televiziją, jau tenai stresas, bet yra tikrai nuo jo nepabėgsi, bet jeigu stresas ir tai kelia uždegimus, mūsų organizme, kaip jūs sakot, uždegiminė teorija?
18:02
Bet aš skaičiau, kad dar ir genetika net 30 40 % atvejų.
Lemia pačią depresiją.
Tai reiškia, kad genetiškai mes ją gauname iš savo tėvų senelių.
Aš net buvau nustebęs, tai aš net.
18:17
Jeigu, pavyzdžiui, man taip jau atsitiko, kad aš genetiškai ją paveldėsiu, tai aš nuo jos net nepabėgsiu, kad ir kaip idealiai gyvenčiau.
Ne visai taip vėlgi, jeigu išvis žiūrėti genetiką, tai čia tas amžinas klausimas yra toks, ar ne, ar aplinka ar genai ir kiek ten aplinka ir kiek ten genai lemia nuo mūsų ten bet ką liga.
18:37
Ten įvairiausias ligas, ar ne?
Nu, tai labai dažnai tas atsakymas yra va toks, kad nu 50, 50 ar ne tai ta prasme, kad taip yra tam tikras paveldimumo faktorius, bet mes ne paveldint depresijos vienas mes galime paveldėti polinkį.
18:55
Ar ne kita apie ką aš turbūt daug daugiau kalbėčiau, tikrai ne apie genetinius faktorius, bet apie tai, ką mes vėlgi paveldint.
Truputį kabutėse jau ne tokia genetine prasme paveldima, bet mes su tais savo giminaičiais mes su jais gyvename.
Mes paveldime išmokimo būdu.
19:12
Ar ten įvairiausiais būdais būdus tvarkytis su gyvenimu, būdus būti su savo jausmais, kuriuos mes matėm nuo vaikystės.
Jeigu aš gyvenu aplinkoj, kurioj visi slopina jausmus ir niekada nekalba apie jausmus.
19:32
Tai, tikėtina, ir aš savo santykiuose.
Tarp naujausi aš išmokstu, kad apie tai negalima kalbėti.
Reikia slėpti, gal šypsotis, gal gerti, gal pykti, gal verkti ar ten ta prasme.
Mes įvairiausių galima išmokti būdų.
19:48
Koks būtų pasiūlymas?
Pavyzdžiui, jeigu šitie dalykai iš praeities yra išmokti?
Ir tai yra priežastis, kodėl mes užsidarome savyje ir gali sukelti depresiją.
Kaip tada tinkamiau elgtis?
20:04
Kad užkirsti kelią depresijai.
Ar tada mes turėtume garsiai reikšti savo jausmus, daugiau išsikalbėti, kaip kaip elgtis.
Kokie užkrėtimo būdai?
Čia galima taip pasakyti, bet šitam tokiam pavyzdį ar ne?
Nu taip, jeigu žmogus išmokęs ne kalbėt apie jausmus, be abejo, jo užduotis yra mokytis.
20:25
Nežinau suprasti, įvardinti ir mokytis tinkamų būdų, kaip, kada ir kur ir su kuo reikšti tuos jausmus ar ne.
Bet čia vienas žmogaus specifinė užduotis ar tam tikros žmonių grupės, kai mes kalbam apie depresiją, mes neturime vienas visiems tinkamos priežasties ir mes neturime vienas visiems tinkamo būdo.
20:45
Ar ne tai reiškia, kad iš principo yra tie tokie universalūs.
Tas pats ten sportas mityba, vaistai ar ne va tokie, kur statistiškai veikia žmonėms?
Bet.
Kai tu turi savo individualią situaciją, tu visada turi suprasti savo priežastis.
21:03
Ar ne ir tada, kai man aišku, kokios mano priežastys, kokia mano sunkumai, tada man daug aiškiau, ar man reikia mokytis reguliuoti savo jausmus, nes gali būt gali žmogus ir depresija, kai jis ten taško savo jausmais ir pykčiu, ir agresija, kairę ir dešinę, ir gal jo užduotis, priešingai yra nėra ar ne, neturiu jausmais, ar ne?
21:24
Aš galiu bet kam ji snukį užvožti?
Ne, nu, vėlgi kitos problemos gal reikia mokytis impulsų kontrolės ar ne, kas yra visiškai priešinga.
Bet tai ir yra, kad savo individualius individualioje situacijoje ar nereikia suprasti, o tai, ko man reikia, kokį aš turiu paveldą ar ne problematiška, kas turbūt yra.
21:48
Ir ką taip norisi paminėti?
Turbūt labai labai dažnas.
Toks nežinau, paveldas būtent žmonių, kurie suserga depresijomis, yra emocinis apleistumas.
Turiu galvoje emocinį apleistumą vaikystėje ar ne toj aplinkoj, kurioje aš augau.
22:04
Jeigu mes augome aplinkose, kur nepatyrėm pakankamai šilumos, pakankamai meilės pakankamai tokio šilto, tinkamo empatiško reagavimo į mus įvardinimo labai paprastų dalykų.
22:21
Tokių atspindėjimu tau dabar liūdna.
Tai tu dabar pyksti taip normalu pykti, normalu, liūdėti, normalu, džiaugtis.
Tai yra tiesiog emocinės šilumos tiesiog emocinio rūpesčio ir visgi.
Mes gyvenam kultūroj ar ne posovietinei, kur tai net nebuvo priimtina, kur buvo praktiškai uždraustos emocinės emocijos tokiam ir kultūriniam, ir istoriniam kontekste.
22:46
Tremtis taip toliau negalima kalbėti pavojinga, reikšti jausmus ir taip toliau ta prasme, kad masiškai mes turim.
Tą ir kultūrinį kontekstą ar ne augimo?
Šeimose ir net sistemose ar ne giminės ir ne didžioji vat toj sistemoj, kaip valstybei tokio uždraudimo tvirtas palaikymas.
23:09
Nežinau tarpusavio ten draugų tarpe artimųjų tokia labiau tampa norma, negu anksčiau buvo ar ne tai aišku ta užduotis nu kokia, kai tu pats nepatyrei ir ten nežinau, vaikus nori auginti kažkokį kitu būdu, ar čia yra labai lengva užduotis duoti kažką, ko tu negavai?
23:26
Nu tai yra labai sunki užduotis, ar ne?
Bet o ką reikštų to nedaryti, ką reikštų va tą patį perduoti, ką tu gavai?
Nežinau, kas šalti traumas, agresiją, alkoholizmą, dar kažką tai tai tada mes nu visiškai ne sustabdom to rato, ar ne?
23:41
Tada jis tiesiog automatiškai sukasi.
Traukinys toliau važiuoja, bet jūs gerai sakot, dabar tikrai yra galimybių savivaldai ir aš pats pastebiu savo draugų tarpe.
Tikrai daug kas pradėjo tuo domėtis.
Daug kas pradėjo skaityti, žiūrėti, kad ir mūsų vat laidas žiūri.
23:59
Mes daug su psichologais kalbamės ir tikrai tai leidžia.
Girdėti tai leidžia atpažinti savyje kažką tai ir pradėti tvarkyti, nes jeigu tu neklausai, jeigu tu neskaitai, jeigu tu negirdi, jeigu tu nebendrauji su draugais, apie tai tu niekada ir savyje nepastebėsi tų problemų ir tuomet ir būsi su tom stygom, kad čia yra kažkas taip blogai, kad čia yra negerai ir aš netgi tokius mitus radau susijusi depresija vienas, kad depresija, tai tik etapas, kuris savaime praeis.
24:31
Paneigsite ar patvirtinsite.
Ir taip ir ne tarp kitko ar ne?
Iš vienas pusės, nu tikrai tradiciškai tikrai visur yra sakoma.
Ir taip saugumo turbūt sumetimais, kad klausykit nelaukit, eikit, kreipkitės, darykit, jeigu blogai gali blogėti ar ne?
24:48
Ir taip taip yra, bet iš kitos pusės, nu būna, kad savaime praeina tas savaime, jis toks tarsi skamba, ar ne?
Nu nežinau niekur nesikreipiau ir nieko specifinio nedarau 2 vertus, kartais kai pasigilini tą savaime, yra kažkoks toks.
25:04
Nežinau, sportavo daug žmogus ir kai kurie nu sugeba iš sportuoti.
Ten kažkaip išjudinti tą kūną, ar ne?
Pabendravo daugiau kažkas ten paklausė daugiau.
Tai yra, kad nu būna visokių faktorių, stresai kažkokie darbe sumažėjo ir nu kažkaip ten.
25:21
Perdegimas praėjo.
Ar ne, kad nu būna, nu tiesiog nu gyvenime gia nuolat kažkas keičiasi ar ne?
Kad nutarsi ir baigęs tas depresijos epizodas?
Nu, nebūtinais amžinai tęsiasi, bet turbūt kame didesnis pavojus ne tik tame, kad nu vat nepraeis, jeigu nieko nedarysi, nepraeis nu, būna, kad ten kažkaip praeina ne taip, kad jau čia visai niekada nepraeis.
25:43
Bet kas yra su depresijos epizodais?
Jie yra linkę kartotis ir va čia tai jau visiškai nejuokinga statistika yra, tai yra, jeigu aš neprisiminsiu.
Procento tikrai ne mano hobis, bet jeigu vienas kartą buvo tikimybė, kad 2 kartą bus depresijos epizodas, ten nežinau, tarkim, dvigubai didesnis čia dabar taip truputį šlubavau traukia ar ne tuos skaičius, jeigu buvo 2 kartus tikimybė, kad dar kartą kartosis, vėl kyla, jei buvo 3 kartus ir ten jau geometrinė progresija, tai yra visgi nesigilinti į savo priežastis ir laukti, kol praeis truputį reiškia, kad šitas praeis, bet tada kitas ateis.
26:24
Aš girdžiu, ką jūs sakote, nes aš esu ta pats tą išgyvenęs, kuomet tu praeini ir atrodo, tiesiog pakeitė veiklą.
Galbūt kažkuo tai užsiėmė, atsiranda kiti žmonės tavo gyvenime ir lyg ir problema užsimiršta, bet ateina vienas diena, kai yra viskas gerai ir tiesiog tam ir vėl grįžta ir tu vėl su ta pačia nuotaika atrodo, kad tiesiog kaip iš giedro dangaus žaibas trenkia.
26:50
Tu jau buvai apie tai pamiršęs, bet jisai vis tiek vėl trenkia ir vėl ta praeitis tave pasivijo, kol tu su ja ne pradedi tvarkytis.
Savo noru kišam rankas ten, kur skauda ar purvina ar dar kaip nors ar ne visi mes tiek žengimu turim nu yra tas momentas, ar ne, kad žmonės kartais ten ir terapija ateina, kai nuėjo, vienas kartą buvo praėjo, buvo praėjo, 2 kartą buvo praėjo 3 kartą jau suprantu, kad nu, o čia nenorėčiau, kad vėl kartotis nu tai, ką dabar daryt ar ne, kad nu?
27:21
Aš, kaip jau ten tada pradedu kažkaip žiūrėti ir spręsti ten kur.
Taip 2.
Mitas žmonės su depresija yra tik tinginiai.
Neturi, ką veikti, tai dėl to ir depresijos puola.
27:39
Čia net nežinau, ar mitas čia toks toks toks nežinau bobučių kalbos tokia, kokie stereotipai ar ne, kur ten tinginiai iki duobių.
Kas tai čia toks visiškai tipinis.
Kažkoks negyvas ir viskas ar ne?
Čia gal irgi toks didelis supaprastinimas, bet visgi man atrodo, kad neretai taip pat, kai kai kai dirbu su klientais, kurie su depresija susiduria, tai čia toks grubus.
28:06
Aišku, skirstymas į grupes.
Tai tikrai čia taip netelpa viskas, bet visgi ar ne.
Kartais yra toks tipas žmonių, kurie labiau linkę vengti, visko vengti, atidėlioti.
Ten visgi iki paskutinės minutės ten prisikaupia tų problemų, tada tas stresas didėja ir tada nu ir ten, tada ir jų aišku.
28:24
Pasakyt ir depresijos, ir stresai, ir ten viskas gali būt ne tik dėl to, ar ne.
Bet nu apskritai vat kažkoks toks būdas būti su su problemom ten visko vengti ar atidėlioti.
Gali būti priešingai žmonės, kurie kaip tik yra tokie valingi ir tokie užsispyrę, ir tokie darbštūs, ir tokie perfekcionistai, kad jie ten tik dirba, dirba, dirba, dirba, dirba, dirba nuo ryto iki vakaro.
28:46
Per naktį savaitgaliais ir niekaip negali sustot na ir tada perdega, bet jeigu pasižiūrėt, netgi tą patį vengimą, ar ne vengimo šaknis visada yra būdas tvarkytis su savo emocijom, ar ne visada vengiame bus vengimas kažkokio jausmo.
29:03
Nerimo, nes dabar čia labai baisi ta užduotis.
Nes nežinau, nuo ko pradėt, gal jos.
Durys.
Baimės neatlikti tobulai, nes aš galvoju tik, kad tobulai atlikus čia kažkaip tai pabūsiu geras ir vertingas ir kaip atrodys ir taip toliau, ir taip toliau, ir taip toliau, ar ne?
29:23
Tai yra visgi pasižiūrėjus tą šaknį, mes vis tiek rasim, kad tai yra sunkumas.
Tvarkymosi su savo emocijomis ir aš ne ne nemoku savęs nuraminti, bet vėlgi, jeigu tai yra labai labai išreikštas žmogus, tiek visko vengia, kad turi labai daug problemų gyvenime, ar ne?
29:42
Tai vėlgi tada mes galime grįžti tai, o tai, kaip tas žmogus augo, tai kaip jis išmoko ant tiek nu, ar neišmoko ant, tiek kažkokių kitų būdų, kaip būti su savim su savo emocijom sugyvenimo problemų.
Dar yra kalbant apie depresiją, bus dar blogiau, kuo daugiau kalbėsiu tuo jinai tiktai blogės, todėl geriau apie ją nekalbėti.
30:01
Tylėt ir savaime išsispręs.
Vat šito tai net nesu girdėjus apie depresiją.
Kalbant šitas man atrodo toks tipiškas, kai kalbama apie mintis apie savižudybę, ar ne, kad jeigu ten, pavyzdžiui, bijau, kad mano tam pažįstamas kažką ten tokio užsiminė ir taip skambėjo, kaip čia kažkokia užuomina apie ten savižudybę jau geriau neklausti, nes gal tą mintį siūlysiu jau geriau nekalbėti, nes tada tai jau tikrai nusižudys, ar ne?
30:28
Jeigu jau ten kalbėt pradės ar ne, bet realybė tai yra priešinga, nesvarbu apie ten depresiją.
Suicidines mintis kalbant, realybė yra ta, kad kai žmogus, kai mes bet kuris iš mūsų ar ne, jeigu mes gyvename su kažkokia didele kančia ten baime.
30:45
Užsidarę ir neturim su kuo net pakalbėti ir net neturim su kuo pasidalinti suprantančių, ar ne aišku su sąlyga ir palaikančiu žmogumi tik tas vienišumas tik didėja ir ta duobė tik gilėja.
Vėl grįžtant į.
31:00
Pradžios taip.
Kad tai yra apie tokį nu badą?
Emocinį palaikymo, supratimo, ryšio ar ne?
Tai visgi tas ryšys, galimybė kalbėti, būti dalintis, jausti palaikymą, nes visada yra gydytis.
Kaip jūs, gerai sakot, nes mes visai nesenai turėjom svečiuose kunigą, ričardą, doveiką.
31:22
Ir jisai ir sakė, kad esminis laimės dalykas.
Tai yra turėti žmones, kuriais gali pasitikėti ir su jais kalbėtis.
Mes tai tam ir esam sutverti.
Tai tikėtina, kad nuo to ir reikia kiekvienam, nes jeigu mes dar labiau užsidarysime ir ne jausim, ne jausim kažkokio tai užuojautos.
31:42
Nejausime, kad mes kažkam svarbūs, mes dar neigsime labiau. 4 4 mitas depresija ir silpnumo ženklas, ypač vyrams.
Ypač geros, taip taip patvirtinant galiu.
Čia irgi ar ne?
32:00
Jau toks tarsi lyčių stereotipai iškart atsiranda.
Vienas iš tikrųjų moterys daug dažniau serga depresija.
Mhm gerokai dažniau ar ne statistiškai moterys susiduria su depresija?
Ir vėl bandoma suprasti tai tai kartais čia apie tokius hormoninius dalykus ar ne?
32:20
Grynai tokius organizmo skirtumus kalbama, kodėl moterys dažniau susiduria su depresija?
Kita visgi galvojant ir apie tuos tokius stereotipinius lyties vaidmeniu, swat vaidmenis, ką mes priskiriam ar ne?
Kas normalu moteriai arba kas normalu vyrui.
32:37
Tai visgi moteriai yra normalu verkti, liūdėti, būti pasyviai, paklusniai, nu depresiškai.
Iš esmės tai turėt mažiau energijos prisitaikyti, ten neturėtų savo noru nereikšti iniciatyvos puiki adaptacija iš esmės neiškrenta iš konteksto, jeigu dar lengva depresija.
32:57
Ir ten viską darai namuose ir niekad nesiskundė.
Žodžiu, kaip ir nereikia net vyro, tai visiškai normali moteriškė.
Nu šiais laikais gal jau mažėja tas normalumas, ar ne taip, bet šiaip, jeigu istoriškai žiūrėt, tai visiškai normalu moteriai vat teoriškai būt čia dd romantiška visiškai atitinki savo lyties vaidmenį, visiškai gera adaptacija ar ne?
33:20
Ar vyrui tokia adaptacija normalu ar ne?
Ar mes va taip priskiriami lyties vaidmeniui, tai ne tai priešingai vyras.
Turbūt ten tvirtas iniciatyvus ir taip toliau ir taip toliau, ir taip toliau.
Kas yra prieš gyvybę depresijos truputėlį, ar ne?
33:36
Tai ta prasme.
Vyrai ir vyrų net išraiška depresijos neretai yra truputėlį kitokia ar ne?
Vyrai neretai būna labiau dirglūs, labiau alkoholį vartoja rizikingai, ten vairuoja arba dar kažkokius tokius dalykus daro, kurie nu tokios rizikos elementų turi tokio nesaugaus destruktyvaus elgesio su motociklais ten greitai pradeda važinėt, kad galvą pravėdinti.
34:04
Kad gali būt kažkokie tai elementai, kai kai yra depresijos susirgimai.
Impulsų kontrolės ar ne, nes vyrai, ką daro tada slopina, slopina, slopina, slopina, slopina, slopina ir tada nutrūksta ir ten pradeda rėkti, nes vyrams rėkti labiau normalu, o vyrams, o moterims verkti labiau normalu ar ne labiau priimtina tai moterys.
34:25
Vėlgi čia ne nebus tinkama visiems ar ne?
Bet tai yra apie tokį tai, ko ko visuomenė tikisi iš tokio lyties vaidmens ar ne ir kur labiau norma yra tai ta prasme vat, jeigu tuo žvilgsniu žiūrėt, tai vyrams tikrai daug.
Mažiau normalu, ar ne?
34:43
Daug mažiau jie priėmimo gali sulaukti ar palaikymo ir nesusidurdami su.
Depresija ir bijo reikšti savo jausmus tuos tokius.
Kabutėse silpnuosius jausmus ką mes dabar ir sakom dėl to, kad tuomet ir iš savo partnerės moters nesulaukia tos užuojautos, nes gali irgi sulaukt to pačio įžeidimo.
35:06
Jeigu, pavyzdžiui, jinai vaikystėje nebuvo gavus patvirtinančius žodžių ir jinai išmoko tą elgesio modelį, kur reikėjo atvirkščiai sakyt, kad nu tai koks tu silpnas ir vėl tau čia nuotaikos nėra.
Ir tada vyras užsidaro savyje, kad ir prieš savo moterį neatrodys silpnam ir ir vaikšto su ta depresija.
35:26
Nes jisai irgi nepatyrė to patvirtinančio kažkokio tai užuojautos žodžio ir vaikystėje.
Tai čia užburtas ratas.
Labai realistiškas scenarijus ir man atrodo toks labai dažnas scenarijus ar ne?
Ir dar vėlgi moterys paprastai turi daugiau socialinių ryšių į ir daugiau net galimybės nu kalbėtis apie jausmus ar ne su draugėmis, pavyzdžiui, ar ne labiau priimtina, kiek vyrai tą daro, labai labai ribotai, ar ne?
35:54
Būtent tokio kalbėjimosi.
Ruožuose.
Arba labai filtruoja, arba ten per kokius bajerius, ar ten per kokius keiksmažodžius, ar ten per dar nu va tarsi.
Va taip iš tikrųjų jautriai kalbėti ar ne?
Apie tai, kaip aš jaučiuosi, ar kad man liūdna, ar kad man blogai, ar kad ten dar kažkas.
36:12
Tai nu, nežinau, kiek vyrų iš tikrųjų vat turi tokius santykius, kuriuose tikrai gali jautriai atvirai kalbėti apie savo jausmus.
Netgi turbūt šeimoj sūnus su tėvu taip stipriai apie tokius jausmus neatvirauja tų daugiau eitų pas mamą apie tai kalbėtis.
36:31
Natūraliai tiesiog toksai kažkaip tai viduj jausmas, kad taip reikia.
Vėlgi nu gal kas irgi dažnai ar ne?
Nu, labai neretai tos mamos yra tos, kurios yra labiau realiai pajėgios at reaguoti jausmus ar ne, nes vyrai iš tikrųjų išmokyti va to vaidmens, kur negalima negalima šiltai reaguoti net į savo vaikus, ar ne negalim ten sūnui galvos paglostyti, nes reikia tą pacano išauginti.
36:58
Žodžiu, ar ne taip, nes turi būti tvirtas vyras, neverkia berniukai, ar ne?
A šitas geras aš šitą prisimenu tikrai aš, žinokit, net tik patvirtinti, noriu viską, ką jūs sakėt, nes aš ir skaičiau tyrimus, kurie sako, kad moterys yra dažniau diagnozuojamos depresijos sutrikimais.
37:19
Tačiau vyrai rečiau kreipiasi dėl pačios depresijos požymių, todėl turi didesnę tikimybę savižudybėms.
Neatradau statistika, kad vyrai 3 su puse karto dažniau pakelia ranką prieš save nei moterys.
Mažiau sergančių, bet 3 su puse kartų iš depresijos eina keldami ranką prieš save nebūtinai.
37:40
Iš depresijos, bet 3 su puse karto, bet iš tikrųjų vyrų savižudybių skaičiai yra daug didesni negu moterų, ar ne?
Nes vėlgi nu čia toks gal truputį juodo jumoro anekdotas ar ne?
37:57
Bet vyrai neverkia, vyrai ten miršta nuo infarkto, pavyzdžiui, ar ne va čia apie tai, kad kai yra uždrausta verkti, kai yra uždrausta suprasti savo jausmus ir apie juos kalbėti?
Kas yra vyrams uždrausti iš esmės tai, ką vyrai daro, geria mušasi, žudosi.
38:18
Na daug dirba.
Esate jauni kūrėjai, influenceriai, o gal verslas ir norite pradėti kurti savo laidą?
Tam yra puiki vieta studija record in Vilnius mūsų studijoje savo laidą galite paversti unikalia dėl to, kad mes turime daugiau negu 7 skirtingus įvaizdžius.
38:36
Ir jeigu netgi jūs neturite žmogaus, kuris gali jums sumontuoti video, visa tai turime mes.
Jeigu norite pradėti, jums tereikia parašyti mums laišką mūsų instagrame rekordinį Vilnius arba.
Elektroniniu paštu hello eta Vilnius taškas lt.
38:52
O tai, kaip manot, kodėl vyrai bijo kreiptis į specialistus į psichologus psichoterapeutus dėl depresijos?
Kodėl tai yra dar stigma?
Šiaip dažnai kreipiasi m.
O kaip jaučiat, gerėja šitą situaciją?
39:07
Na, ta prasme, nes tikrai mes savo laidose turėjom ir andrių užkalnį, kuris yra viešai kalbantis apie tai, kad jis vat jau daug metų vaikšto, bet tokių vyrų, kurie viešai apie tai kalbėtų, aš irgi apie tai pasisakau, nes aš pats lankiausi ir pas psichologą, ir pasakiau psichoterapeutę ir man tai labai padėjo.
39:27
Nors jeigu mane paimti patį, prieš kokius 10 metų, tai aš būčiau tas.
Ir prisimenu save, kur sakiau, kad nesąmonė man nereikia, aš pats viską galiu, tai aš tiesiog pats turbūt pasikeičiau ir pamačiau tame vertę.
Bet kaip pati visuomenė keičiasi, ar gerėja situacija?
39:48
Man atrodo, kad labai stipriai gerėja situacija.
Per nežinau, kokius kiek čia 15, 17 metų, ką aš dirbu.
To toj srity tai tai vienas šiaip aš labai prisimenu tą pradžią, kur išvis žmonės ten eidami slėpdavo s koridoriais, kad čia niekas nematytų niekam, kad tik nepasako.
40:06
Aš visiškai durnas, kad aš čia atėjau, tai, kas su manim negerai, jeigu aš pas psichologą atėjau, tai reiškia, aš visiškai psichas as ta prasme, kad čia net ne perdėtai va tokie tekstai buvo įprasti, kad tikrai niekas niekas išvis gyvenime nežino, kad aš čia einu pas psichologą, tik tas įprasta.
40:23
O ar ne vyras nežino, žmona nežino draugai nežino, čia reikia slėpti, nes jeigu pasakysiu, visi supras.
Aš psichas esu ta prasme ir tai buvo vos ne įprastas dalykas ar.
Ne partnerių neslėpdavo.
Visiškai ar ne tai.
Ten, kiek metų buvo tokios edukacijos, kad čia normalu, kad čia galima, kad čia nereikia ten sutrikimo.
40:45
Ieškot, kad čia tiesiog normali gyvenimo.
Nežinau pagalba spręsti sunkumus, kalbėti save, suprasti.
Dabar aš labai daug girdžiu, ypač iš jaunimo ai.
Tai čia vat eilėj stovėjom drauge su tikruoju, pasirodo, irgi terapija lanko, o nežinot, apie ką kalbėjom vakarėlyje.
41:02
Taigi apie savo terapeutus ir panikos atakas kažkokių tokių, kur tai tokia, vos ne tokia popkultūros dalimi tampa ar ne kur jaunimui, ypač kad.
Kurie anksčiau vat prieš 17 metų pradėjo eiti, jie 17 metų jau yra vyresni negu jaunimas, o kaip jie, ar jie pasikeitė, ar jie vis dar yra likę toj stigma, kad tai yra vis tiek dar reikia slėpti, dar nepatogu.
41:28
O gal tai yra, kurie dar nesikreipė, ar jie jau keičiasi, nes jaunimas tai tikrai keičiasi, nes pažiūrėkime užsienio filmai serialai apie tai tiesiog kalba rodo kaip norma, tai dėl to jie auga, sutarė, supranta, kad tai yra normalu, bet.
41:45
Kaip vyresnioji karta.
Ką vat nuo, kiek yra vyresnioji?
Pasak palaukit, su kuo mes čia kalbėjom ha su sporto profesoriumi tai 40.
Ir vyresni.
Tai vyresnis vyresnė karta.
42:04
Man atrodo, kad čia dar ne vyresnė, gal ne šita karta.
Tai nežinau.
Nu, vėlgi labai skirtingai.
Gal ir ne, bet man atrodo, kad labai labai stipriai normalizuota.
Yra kaip kur, kaip kada ar ne, bet labai stipriai normalizuoti ir tikrai kreipiasi be problemų labai daug 40 mečių, 50 mečių.
42:22
Kur?
Daug mažiau to judesio ir turbūt net perspektyvos jau pensijinio amžiaus žmonės.
Ar ne?
Kurie visiškai užaugę visai kita kitokiam pasaulyje ar ne?
Ir jau jam ta informacija ir išvis nu toks supratimas.
42:39
Kas ta terapija, kaip ji nežinau, naudojama ar ne toks labai labai tolimas yra labiau, net jeigu ir ateina ateina, kaip pas tokį daktarėlį, kuris nu tai gal dabar galėtumėt man padaryt kažką ir pasakyt ką man daryt?
Nu taip, techniškai tarsi labai į tą procesą žiūri ar ne kas?
42:56
Nu taip neveikia.
Rankos gydyti.
Maždaug taip, maždaug taip ar ne?
Nes nu taip visas gyvenimas buvo praleistas, bet man atrodo 40 mečiai, 50 mečiai tai.
Šiaip labai džiaugiuosi.
Girdėdamas tai dažnai ateina.
Faina girdėt.
43:14
Aš dar noriu vat pasiklausti čia vat statistiniai modeliai JAV ir jų kiekiai rodo, kad pusė atvejų ir nėra nustatomi.
Tai, jeigu mes kalbėjom, kad 300 milijonų tai realiai turbūt yra 6 700 milijonų sergančių depresija ar ne pasaulyje?
Tai čia kas 10, 11, 12 žmogus?
43:30
Nu, wow.
Gal galit tada pasidalint pavyzdžiais, o kas būtų?
Jeigu vat žmogus nenustato tos depresijos ir jisai taip gyvena, tas toks blogiausias scenarijus, kur link tai veda?
43:48
Iš to, ką tenka matyti ar susidurti, ar ne.
Nu ką tai reiškia?
Iš esmės depresija vis tiek yra tokia būsena tarp gyvybės ir mirties.
Ji vis tiek yra tokia nu psichologinės mirties būsena.
Ar ne?
Kur šiaip jau tu nesijauti gyvas, tu nesijauti gyvas, tu nesijauti, kad tu gyveni savo gyvenimą kažkaip optimaliai.
44:09
Aš nekalbu ten super vau kaip nors, bet.
Iš esmės optimaliai.
Kaip tu galėtum gyventi, ar ne?
Tu ne pati ir džiaugsmo tu esi apatiškas, tau nelabai norisi daryti.
Dalykus.
Labai valingi žmonės, ją ant valios labai daug tada daro ar ne, ir iš išorės gali atrodyti arba gerai, arba net puikiai.
44:27
Jeigu dar yra resursų ir nelabai sunki depresija ir žmonės nu tikrai labai valingi ir užsispyrę, jie ten gali ir šeimoj ir darbe viską varyt, bet jie jaučiasi visiškai kaip robotai tada.
Mh tai čia daug tų scenarijų, ar ne?
44:43
Bet galų gale vis tiek tai yra apie kažkokią tokią didžiulės kančios apatijos negyvumo būseną.
Nu šiaip jau apie prarastą gyvenimą, net jeigu tas gyvenimas nulis, techniškai vyksta ir daromas, jis toks funkcionuoja, bet nu, kaip mūsų kaip žmonių gyvybė, ji nėra funkcionavimas ar ne čia roboto darbas, funkcionuoti mašinos, darbas funkcionuoti, bet žmogus nu vis tiek yra būtybė.
45:12
Ar negyva ir mes visi norim žinau.
Jausti artimus santykius jausti ką darau kažką svarbaus prasmingo.
O tai, ką jie jie yra santykyje, jie kažką daro veikia, bet jie nejaučia to jie nejaučia nuo to jokio malonumo tiesiog plaukia gyvenimo ir būdami po to septyniasdešimties metų atsisuks save atgal ir sakys.
45:40
O, ką aš čia dabar 70 jau.
Nu gali ir taip būti gali ir taip būti, bet vėl nu ką reiškia būt santykiai, ar ne?
Tai kartais žmonės ateina ir sako, taip, turiu mašiną gerą turiu darbą, turiu namą, turiu ten nesvarbu žmoną ar vyrą.
45:58
Turiu ten va tiek vienetų vaikų šunį katę visi socialiniai pliusai.
Turėti ar neturiu čia KO, kodėl aš nelaimingas, o tai, kas man yra.
Ir vėl čia ta pati idėja, kad tarsi žmogus gali būt kaip daiktas ar gyvent, kaip daiktas tarsi mum užtenka vat, kažkokių tokių turėti vyrą, pavyzdžiui.
46:22
O tai, kaip jūs jaučiatės su savo vyru, ar ne turėti darbą, o tai jums patinka jūsų darbas jums įdomus džiaugiatės kaina laukia darbo, kaip jūs ten jaučiatės tam darbe ar ne?
Ten smalsu nes smalsu, kaip su kolektyvu santykių, ten vienas su kitais dirba namuose.
46:42
O tai kokia atmosfera kalbat nekalbat apie ka kalbat ar artumą išgyvena, o su vaikais koks santykis ar ne?
Ir va, čia yra tai, kur mes jaučiamės arba nesijaučiam gyvi, ar ne ten, kur yra visas tas nuolat vadinamas softas, ar ne?
47:01
O ne.
Turiu net čeklistas, kad turiu labai gerai, labai patogų, labai gerai turėti dalykus.
Ar ten šuo bazė, ar ne gyvenimo, tai viskas su tuo gerai.
Bet jeigu aš nesu kažkaip kontaktą su savim su savo jausmais su artimaisiais.
47:19
Aš tai dabar girdžiu visai ką kitą, kažkaip tai iš to, ką jūs sakot, aš girdžiu tai gyvenimą dėl kitų.
Visuomenės primestus dalykus, kad reikia turėti namą, reikia turėti šeimą, reikia turėti vaikų, bet ne atsisuka į save žmogus ir ne paklausk savęs, ko jam reikia.
47:37
Realiai jam reikėjo ten 3 vaikų.
Ar čia dėl to, kad per kiekvieną gimtadienį vis kada 2, o po to jau kada 3 ir nu tai nu seneliai sako, nu, tai gal čia kažkaip draugai turi, tai tada reikia ir mum o klausimas, ar tikrai reikėjo tai vat čia?
47:54
Gal daugiau apie išjautimą, apie save.
Ko man reikia, kokia ta mano gyvenimo išvis iš esmės prasmė.
Ir labai, labai irgi neretas scenarijus ar ne, kad darau dalykus, todėl, kad man atrodo, kad jie turi būti daromi ar ne kaip taisyklės, kad aš gyvenu gyvenimą.
48:12
Kaip.
Taisyklių rinkinį, nes taip reikia.
Po mokyklos stojau universitetą po universiteto susirandi darbą, tada ten išteki vedi tada ten laikyti prireikia.
Taip normalūs žmonės gyvena ar ne?
Čia normalu ar ne.
Tarsi iš tikrųjų yra kokia nors norma, kuri gali būti visiem taikoma.
48:31
Ar ne, ir vėlgi čia mes tada ištrinam savo subjektyvumą.
Na mes vėl robotais esam, kurie vykdo programą, bet ne žmonėm, kurie klausia savęs, o ko aš noriu, kas man tinka, o kas mane užpildo, o kas mane džiugina?
48:48
Tai vat mes su jumis, kuomet pirmą kartą kalbėjom telefonu, jūs paminėjot įdomią tokią.
Depresijos priežastį ir šiandien ją irgi paminėjo.
Tai yra perfekcionizmas.
Tai noras nuolatos tobulėti.
49:06
Konkuruoti būti geriausiu, nebūt prastesniu galvoti visą laiką, kaip aš atrodysiu prieš kitus?
Kiek tai stipriai lemia būtent toks vat charakterio bruožas.
Pačią depresiją.
49:23
Nu vėl čia taip supaprastinimas būtų, gal galim ten tokias sąsajas su surasti, bet nebūtinai ten tas nuves į depresiją.
Jeigu taip, visgi turbūt aš tada kalbėčiau ne tiek apie perfekcionizmą kaip tokį ar ne, kuris tikrai yra labai žalingas, nes pati idėja perfekcionizmo.
49:41
Jis toks net truputį man atrodo, nu dabartinei kultūrai jis toks yra vos ne.
Nu madingas nemadingas, bet vat kažkas tokio, kad čia toks perfekcionistas.
Aš čia va taip va labai stengiuos, o čia 4 val. miego jau nu tai čia, bet tai tarsi toks kieta ar wat kažkas.
49:59
Tokio čia tai.
Pasigirt galim to čia.
Reiškia, kad aš svarbus.
Žmogus labai esu, kad va čia kaip manęs visur reikia, tai aš čia net neturiu kada pamiegoti, bet kažkoks toks tarsi savo reikšmingumo ar ne, ar kažkokios ten svarbus svarbos pabrėžimas?
Bet, jeigu taip pasižiūrėti, vėlgi tą šaknį ar ne tai iš kurčio?
50:20
Kodėl čia kam išvis to reikia?
Tai visgi tai yra.
Nu toks būdas tvarkytis su kuo su tuo, kad aš šiaip iš esmės tai nejaučiu savo vertės.
Mhm.
Tai ar per šitus dalykus bandom vis kelti savo savivertę.
50:39
Mhm.
Aš noriu pasakyti, jeigu aš esu pilnai prieš save, jaučiuosi, kad aš nuo turiu savo aukštą savivertę, ar ne?
Tai tikėtina, kad aš nebūsiu toks to tobulumo siekiantis žmogus.
Nu turbūt galima taip sakyt, čia vėlgi gal taip supaprastinimas, bet koks ar ne?
51:01
Bet vėl nu tobulumo perfekcionizmas, nebūtinai tobulumo nu šiaip.
Tas tobulumas ar ne kaip mes ją apibrėžėme, bet perfekcionizmas yra ar ne esmė, kad aš jaučiuosi vertinga, tik jeigu aš tobulai padarau dalykus, jeigu man nesiseka viskas, aš esu šūdo gabalas, žemės kirminas diskas.
51:22
Okey.
Ar ne aš aš griuvau, aš nebegaliu ramiai su savimi jaustis.
Aš negaliu savęs vertinti, aš galiu jaustis.
Gerai ar pakankamai gerai, bet jeigu mes apie tokį realų stipriai išreikštą perfekcionizmą kalbam, tai mes kalbam apie tai, kad nu 5 minutes gerai pasijausiu, kai ten super projektą labai gerai pavariau su sąlyga, kad super viskas gavos kiekviena detalė, bet po 5 minučių aš turiu varyt naują projektą.
51:53
Ir lygiai taip pat gerai ir jeigu nepakankamai greitai ir nepakankamai gerai, tai vėlgi aš esu visiškai nevertinga ir įgriūvų, ir negaliu savęs palaikyti tai ta prasme.
Jeigu mes kalbam, aš net nesakyčiau apie tą aukštą savivertę, bet apie tokią stabilią savivertę, kur tiesiog aš galiu save priimt kaip žmogų su klaidom su šešėliais tuo, kas man nesigauna su tuo, kad kai pavargstu stoke, darau klaidas su tuo, kad esu re buvo ribotas tuo, kad mano ten nežinau energiją baigęs.
52:24
Su tuo, kad ten nemoku kažko nesigauna kažkas nu ir ką virš žmogus esu nu, nu galiu taip.
Gyventi iš savo praktikos, matote tokių žmonių, kurie va taip gyventų?
Ypatingai ypatingai šiuolaikinei visuomenei, nes man atrodo čia tas tobulybės siekimas, tas užimtumas vat.
52:44
Kaip jūs sakot, madinga tai yra toks biškį iš visuomenės atėjęs primestinis dalykas, net sakyčiau, spaudimas ir tai, ką jūs sakot, nu taip labai faina, bet net aš dabar jūsų klausau ir aš jau papuola į tuos vyresnius 40.
53:01
Tai.
Nu aš dabar galvoju net aš kartais save pagaunu, kai turiu laisvą pusdienį.
Kad aš jaučiuosi toks kaip.
Nuo beprasmės m ir pats save mokau ilsėtis, mokinu save ilsėtis, nes suprantu, kad to reikia, nes man nereikia išmokti to, nes aš negaliu varyt kaip robotas.
53:25
Bet viduj vyk ir jaučiu kaltę kažkokį, nes matau, kaip visi kažką daro.
Visi tai tokie už tai visi tokie užsiėmę, visi tiktai projektuose, visi tiktai kažką veikia, keliauja ir taip toliau.
Ir aš tada galvoju, tai palauk o tai kaip aš čia neveikiu, reikia ir man ir tas.
53:41
Gal čia yra toks visuomenės spaudimas, kuris ir tą išvystę mumyse.
Ir visuomenės spaudimas, nes tikrai mes nu taip labai ryškiai tai va toj kultūroj gyvenam tokioj narcisistinė tokioje kultūroje ar ne?
53:58
Kur labai vertinami pasiekimai, blizgesys, žavesys ir nu vat visa tai vat vis tie žinau vaizdelis ten blizgučiai vat visa tai labai labai labai vertinga ar ne?
Ir kuo daugiau, tuo geriau tai mes tikrai gyvename tokioje kultūroje, bet vėl čia yra vienas sluoksnis, visgi kitas yra tai, kaip aš esu su savim ta dalis, kurią nu.
54:20
Paprastai mes iš namų iš šeimų atsineša mane tiek, kiek aš galiu ramiai gyventi su savimi, ramiai save priimti.
Ir jeigu galiu daug lengviau atlaikyti, bet visokius tokius spaudimus, kultūrinius ar ne ir matyti, kad nu okei nu, tai vėl jie daro savo projektus.
54:38
Aš darau savo projektus, dabar šita pusdienį, tai aš ilsiuosi.
Nu tai aš ir taip tų projektų ten ar darbų ar dar kažko turiu, kas čia kiekvieną minutę dabar turiu varyti ar ne ir kažkaip jausti, ar ne, kad nežinau, poilsis yra lygiavertė veikla darbui.
Čia tobulas realizacija.
54:55
Tokia, žinot, supratimas savęs supratimas, kad taip turėtų būti, bet jeigu mes paimtume, kad jaunas žmogus atėjo iš tos vaikystės ir jau dabar yra suaugęs, nuo kurios charakteriu yra sudėliotas perfekcionistų, kaip tokiam žmogui save nu turbūt per ugdytiniais, nesigaus bet kokias priemones galėtumėt patarti kaip psichologę?
55:19
Tokį žinot veiksmų planą, gal yra kažkokie būdai?
Ne vienas tai aišku terapija, jeigu mes apie rimtus dalykus kalbam ar ne?
Nu aišku terapija, ta prasme, o kaip be to, ar ne?
Tai yra terapija, kita tai vėl viskas yra toks procesas ir paprastai ilgas procesas.
55:39
Jeigu mes kalbam apie tai, kas ten nu instaliuota nuo vaikystės, ar ne ten įpročiai, įgūdžiai, kaip manote, n visas vidus veikia ar ne, ir tik atsisėdu ir nerimas kažką daryt, kažką daryt čia projektai daryti ar ne?
Bet vėl nu tai, ką aš girdžiu, ar ne, tai ką ir daro, tai ne.
55:55
Nu ir tada aš jų.
Lankau terapiją kažkiek ir tada atsisėdu ir suprantu, kas čia su manim vyksta.
Jau nebūtinai puolu daryt kokį projektą, bet sėdžiu aha, tai dabar aš čia nerimauju ir net jaučiu kaltę, nes projekto dar vienas nevarau pusdienį jau visą ar ne, ir čia dar atsidarau ką nors ir žiūriu, kaip čia visi projektai nu, bet palauk gal aš neturiu dabar kažkokio projekto vėl naujo pradėti.
56:23
Gauti keliu.
Tai yra, kad vis tiek tada tenka nu niekur neišsijungs, nedingsta.
Nerimas ar kaltė, bet turi išmokti sustoti ar ne?
Ir tai yra procesas, ir mokytis save raminti ar ne atsakyti.
Nu palauk poilsis yra lygiavertis darbui.
56:39
Aš to mokiausi nuoširdžiai, aš to mokiausi, tikrai buvo laikas, ten nežinau, kažkada tai čia nežinau 10 daugiau gal metų pamenu, vat būtent šitą frazę, man vyras vis sakydavo, poilsis yra lygiavertė veikla darbui gerai gerai yra, kad mes visi iš vaikiščių savo ateinam ar ne kur mes visi ir vėlgi.
56:59
Mūsų tėvų, ten senelių karta labai dažnai nugyveno truputį nežinau ir finansiniam kažkokiam kitokiam ar ne kur reikėjo varyti, kad išgyventum ir dabar mum ne visiem reikia jau ten labai varyt grynai, kad išgyventume.
Ar ne ir tada mes turime išmokti, o tai, jeigu neišgyventų, kaip o gyventi.
57:19
Kaip nuėjau, išgyvenau jau nemirsiu, yra ką valgyt, gal net kur gyvent.
O tai kaip gyventi, kaip čia dar vienas projekto ir dar vienas, ar ne tai?
O tai, kaip tuomet jau jeigu šitai išmokom, o jeigu ir neišmokom, bet bet mokomės esam pakeliui toj kelionėj.
57:41
Kaip neperdegti, nes man visas šitas visas šitas dalykas.
Man tai kvepia perdegimu ir ir tas perdegimas.
Na, iš tikrųjų jisai dažnas žmonės perdega nejaučia toliau varo va čia ir atsiranda depresija va čia ir atsiranda ligos visokios peršalimai, organizmas nebesusitvarko ir taip toliau, kaip atrasti ribą, kad neperdegti, kaip pajausti, kad jaučia, artėja perdegimas.
58:07
Gal yra kažkokia simptomatika, kuri gali nusakyti, kad nu?
Žinai charakteris charakteriu būdas būdu, kad ir koks būčiau perspektyvus, bet jeigu jau šitie dalykai atsirado, tai jau čia jau ateina perdegimas ir bus šakės.
Vėl, jeigu jau kalbėt apie simptomatiką, mes jau kalbam apie tam tikrą perdegimo lygį negu simptomatiką.
58:29
Šiaip tai yra automatika.
Taip, tai čia jau kaip ten labai didelio perdegimo išvengti.
Čia gal toks net klausimas ar ne?
Bet jeigu į kasdienį tokį gyvenimą pasižiūrėti ar ne ir nekalbėti apie simptomatiką, tai mes kiekvieną dieną kiekvienas turim tokį tobulą mechanizmą, kuris mums duoda signalus, tai yra savo kūną.
58:51
Mes pavargstame kiekvieną dieną.
Darėm kažką nedarėm daug darė, mažai darė mes pavargstam, mes išalkstame, mes norim miego, mūsų energija, baigęs mūsų resursas valingai kažką daryti, struktūruotai baigęs.
59:07
Mums reikia laiko, ten iš kitaip dėmesiui leisti ten kur nors pa plo vi nė ti.
Ir mes signalus nuovargio alkio mieguistumo kiekvieną dieną gauna.
Daug kartų per dieną.
Signalą pavargau gaunu daug kartų per dieną, jeigu tik skaitau šituos signalus ir kreipiu dėmesio ir jeigu juos atsižvelgti, tai tada nebus simptomatikos.
59:31
Bet žmonės išmoko vienas dalyką juos slopinti.
Ignoruoti.
Ignoruoti nuovargis kova.
Miegas taip važiavau, o telikas gerą serialą rodo įsijungiau lempą ir žiūriu.
Ir kartais žmonės tikrai būna tiek išmokę tą kūną reguliuoti ar ne, kad ten kartais sako, kad.
59:53
Aš suprantu, kad esu alkanas, kai man skauda skrandį, tad geriau palauk o, kada aš valgiau?
Arba aš suprantu, kad aš pavargau, kai man sąnarius pradeda skaudėti, gal tai gal aš jau čia pavargau?
Tai kas čia yra man, taigi nieko čia nenuveikiau per tą dieną, tai negi čia negaliu dar kažko ten pakasti ar.
1:00:14
Ar ne kad?
Aš tiesiog dabar jūs sakote.
Aš apie tą.
Kažkodėl nusijuokiau, nes aš iš karto prisiminiau prieš kelis metus savo ir mano gydytojos pokalbį.
1:00:30
Ir aš jai sakau, dabar ir ketvirtadieniais kažkaip jaučiuosi pavargęs.
Aš anksčiau jausdavau tik sekmadieniais, varydavau 6 kartus, sportuodavau kiekvieną dieną, vaikščiojau ten nuo ryto atsikėlęs 6 keldavausi, visą dieną kažką veiksme 10 dar įsijungdavau kokį serialą 11 miegoti ir taip varydavau 6 dienas ir tik sekmadienį, o dabar, žinok, 3 dienas tai pavarų ir ketvirtadienį negaliu.
1:00:54
Jau viskas ne taip jau mane žiūrėjo, žiūrėjo, sako.
O tu į pasą pasižiūrėjai.
Sako anksčiau gal ir galėjai, bet kūnas jau sako, tau sustok, sustojo, o aš negaliu, sakau aš kaip tai, kas pasikeitė skautai čia tiktai keli metai praėjo.
1:01:12
Sakau, kas galėjo pasikeist, o jinai man bandė jau tada pasakyt na ir aišku, aš įsiklausiau, tai šiek tiek susireguliavau, bet tikrai mes kažkaip tai, kaip kokie robotai. 4 dešimtmečius čia atsiprašau įtraukti, bet dažnai turi tą svajonę.
1:01:27
Tokią ne nugi va, taip gyvenu taip variau tai, kas man yra, kodėl aš nebegaliu ir taip, jo ir vis mažiau galėsiu, jeigu ką.
Dar žinot, jeigu tai prisimintume koridą, tai jūs turit tikrai turbūt nemažai patirties ir galit tiesiog papasakoti, nes pasak JAV statistikos, tai padidėjo 3 kartus.
1:01:50
Depresijų susirgimai per pandemiją ir.
Kaip gaut kaip izoliacija ir ta nežinomybė, kuomet nežinome, kas bus rytoj, nu tai gali būt ir susiję su tuo pačiu karu, kuris įvyko prieš 2 metus ukrainoje.
Kai panika kilo ir čia, lietuvoj ir dar iki šiol žmonės gyvena nežinomybėje, tai vat kaip ta izoliacija ir nežinomybė veikia mūsų sąmonė.
1:02:15
Turbūt neapibrėžtumas yra vienas nu šiaip toks nuolat egzistuojantis gyvenimo fenomenas ar ne?
Bet vienas iš tokių sunkesnių žmogui.
Nežinau patirti susidurti, mes nuolat bandome apibrėžti dalykus ir turėtą kontrolės jausmą, nes net ten, kur realiai jis gal nelabai egzistuoja, kiek mes ten tą ateitį, galime kontroliuoti ir kitus žmones, bet visada norisi ar ne, nes tarsi kuo daugiau tokio kontrolės jausmo, tuo daugiau kažko saugumo ramybės.
1:02:45
Tai kartais susidurti su tuo neapibrėžtumu, taip ryškiai, kaip tai vyksta vat tokiais ir dar taip masiškai ar ne pandemijos karas.
Mes asmeniniuose kontekstuose neretai susiduriam netektys, skyrybos, mirtis ar ne?
1:03:03
Kur taip labiau susivoki, kad kokias aš čia turiu garantijas ar ne?
Ką aš čia galiu planuoti?
Čia tas gyvenimas, kuris čia apibrėžtas ar ne?
Labai daug kas neapibrėžta.
Tai čia tikrai vienas tokių sunkesnių patyrimų ir, aišku, plius izoliacija tai ir tokia staigi.
1:03:23
Tai vėlgi žmonės tas labai skirtingai palietė, bet man atrodo, jaunimas paaugliai labai labai stipriai nukentėjo.
Labiausiai jaunimas paaugliai labiausiai nukentėjo ar ne vat ta amžiaus grupė, kurių iš esmės tuo metu gyvenimo ir raidos užduotis yra bendrauti su bendraamžiais, kurti santykius su bendraamžiais.
1:03:45
Tai jam tai buvo tikrai nu taip pagriovė, kad ta prasme tos pasekmės tikrai ilgalaikės, yra labai neretai.
Iki šiol ten besitęsiančios, ar ne?
Tėvai su mažais vaikais, kurie turėjo ir dirbti, ir ten, kokius darželį nius ar ten jauna mokyklinio amžiaus vaikus prižiūrėti labai stipriai kentėjo.
1:04:05
Tai yra, kad tikrai žmonės nu taip, netolygiai labai nukentėjo nuo pandemijos.
Buvo žmonių, kurie, kaip svajonė.
Prisimenu labai gerai komfortiškai garso, kaip po to vėl į žmones ryšio.
Nu ar ne man labai gerai buvo, tai tokios labai skirtingos tos reakcijos buvo ar ne?
1:04:24
Prie nuo poreikių priklausomai, bet buvo tikrai žmonių, kuriems stipriai.
O kaip galvojat, kokių mes pamokų išmokom?
Iš viso šito, ką mes iš to išsinešėm.
Aš pandemijos.
M iš viso to sukrėtimo, ką ką mes patyrėm, nes tai buvo turbūt per paskutinius 30, 40 metų.
1:04:45
Nu vienas tokių baisiausių dalykų, kas įvyko.
Labai netikėtai izoliuotai.
Po kelių metų vėl karas vėl nežinomybė, vėl baimė.
Ir dabar praėjus vat tiek metų, kokias mes pamokas iš to išsinešėm kur mes galime šitą išmokti vat dalyką pritaikyti ir kaip mes su tuo galime toliau gyventi?
1:05:11
Nu labai įdomu, tiesą sakant, visiškai neturiu atsakymo, nes nu taip niekad negalvojau vat tokiu kampu, ar ne?
Kita, kas man atrodo, kad.
Čia niekas dar nesibaigė, tai yra, kad mes vis tiek turim tą maratoną, pandemiją čia ar ne ir karas, ir tai praktiškai yra viens po kito ir niekas čia nėra pasibaigę ir.
1:05:30
Mes.
Tai ir tęsiasi nesaugumas dėl karo jis tęsiasi.
O kur jis dingo niekur jis nedingo.
Gautas pirminis šokas ir panika, ir ten lagaminų pirkimas.
Grikių.
Kažkam tai, bet ne visiem hm yra.
1:05:46
Kam atrodo, kad tokia yra daug žmonių, kurie stresuoja ir nerimauja, ir nėra tikri dėl ateities?
Mes nesam saugumo vietoj tai yra, kad mes turėjome 2 masines, tokias didžiules krizines situacijas ar ne, kurios iš esmės tai nėra visa tai pasibaigia.
1:06:06
Tai yra, kad vėlgi toks klausimas yra tarsi vat buvo įvykis čia praėjo laiko susitvarkėm ir galim pareflektuoti, kokius čia pamokas išsinešėm, man atrodo, mes vis dar esam tie insaideriai, kur viduj situacijos ir nėra pasibaigus.
Galim galvot turbūt apie pamokas, bet gal labiau ką mes čia mokomės?
1:06:25
Vis dar ir nežinau, mano akimis, čia taip spontaniškai ar ne?
Gal mokomės šuo bendrumo, gal mokomės kaip visuomenė, kaip galim visi kartu kažkokias tokias, nes vėl visuomeninės, nei individualios situacijos.
Kaip galim?
Nu vienas iš tokių yra tų skirtingų reakcijų, į traumas ar ne?
1:06:44
Ir vienas iš jų yra susijungti ar nebendrauti įeiti į santykį, ar ne?
Jis gali būti visas tas klasikinis, bėgti, kovoti, sustingti ar ne?
Bet taip pat gali būti reakcija susijungti kažkuria prasme.
1:07:00
Man atrodo, vėl mūsų kontekste, ypač tokiam posovietiniam, yra gal nauja vat turėti kažkokias akcijas visuomenines, kurių metu mes galime patirti, kad.
Bet mes, kaip visuomenė, galime spręsti kažkokias problemas, net jeigu esame izoliuoti, ar ne, tokiu būdu bendrumą patirti, ar ne?
1:07:19
Bet dabar, jeigu mes paimtume visišką priešingybę, įsisiūbuojant įkelia savo kultūrą.
Patyčių kultūrą mobingas ir mes jau šiek tiek užsiminėme apie susi su įsidėjęs mintis ir aš visai nesenai skaičiau įdomų atvejį amerikoje, kuomet mergina pakliuvo į naują universitetą, jinai iš jos tyčiojosi, mokykloj jinai pakeitė universitetą, jinai tenai įstojo jinai.
1:07:51
Gera sportininkė buvo perspektyvi, labai sportininkė ir kitos sportininkės.
Iš jos irgi pradėjo tyčiotis ir jai tereikėjo 2 dienų ir jinai nusižudė.
Ir.
Jeigu mes kalbame apie tai, kad visuomenė mobilizuojasi, bet lygiai taip pat, kokią turi.
1:08:12
Kokias pasekmes turi būtent.
Tos neapykantos kalbos komentarai žmogaus psichologinei būsenai, nes ne visi yra valingi ir ne visi yra stiprūs su tuo susitvarkyti.
Ne visi gali pasakyti, kad aš esu aukštos savivertės.
1:08:30
Aš žinau, ko aš vertas ir manęs jūsų žodžiai nežeidžia, ir aš einu toliau, ir yra daug žmonių, kurie nuo to kenčia.
Kaip tokiu atveju tvarkytis?
Kaip su tuo gyventi ir gal jūs galėtumėt plačiau apie tai papasakoti.
1:08:48
Turbūt, kai kai lietuvoj čia pradėjo kolegos, tokias akcijas ten be patyčių programą, pavyzdžiui, ar ne?
Ir kalbėt, kad išvis yra toks fenomenas, tai kokios buvo pirmos reakcijos, kai nueinate n vat kolegos į mokyklas ir sako nu va, čia tokia programa be patyčių.
1:09:05
Kokios reakcijos būdavo tipinės praktiškai mokyklose, kad pas mus nėra patyčių?
Kokios patyčios pas mus mokykloj nėra patyčių, tai čia nežinau.
Kodėl taip slepiasi?
Kodėl visi tai slepia?
Dabar jau gal pasikeitė, ar neslepia, man atrodo, čia toks įdomesnis fenomenas.
1:09:25
Vienas le realų slėpimas gali būti dėl stigmos, nes čia taip nenormalu negalima tai, o čia bloga mokykla turbūt reiškia kitą realus buvo ar ne?
Dabar nežinau, man atrodo daug mažiau, bet buvo realus nesupratimas, kas yra patyčios, todėl, kad buvo taip normalizuotas smurtinis bendravimas, kad tai buvo tai, kokios čia patyčios, taigi žaidžia vaikai, juokauja.
1:09:52
Taigi čia taip vaikai žaidžia, tai kas čia tokio?
O tai patampė už kasyčių, o tai spyrė į šikną.
Nu, tai, ką jūs nematėt, kaip vaikai žaidžia?
Tik po išvykų.
Nori tai, kas čia jau yra, tai jau nusijuok negalim.
Tai yra, kad realiai tas tas smurtas vis tiek normalizuotas.
1:10:10
Buvo ir didele dalimi, yra išvis kultūroje ar ne suaugusių žmonių, net ne vaikų ar ne, kad, kad net atpažinti tai ir suprasti, kad gal čia nėra okei šitaip bendrauti.
Tai vien šitas yra sudėtinga.
O kaip tai veikia psichologiškai tą nu pavadinkim auką.
1:10:31
Labai žalojančiai.
Tikrai daugybė žmonių, kurie su depresija susiduria, yra patyrę vienokias ar kitokias patyčias bendraamžių patyčias ten namie kažkokį smurtinį bendravimą, smurtinį nebūtinai nu tokio fizinio smurto, bet kažkokio tokio irgi tokių nežinau.
1:10:52
Vat normalizuotų patyčių, kažkokių tai, kas tu čia yra tai, kad iš nesugebi tai čia pilvą įtraukti iš jų prisivalgė, jei sugėdinimo tokio žeminimo tik čia silpnas ar silpna.
Ši yra tai jau bliauni ar ne šiek tiek, o čia bliauni, kur čia pavargai, taigi nieko neveiki tai, kad jau pavargai tai eik tiktai, bet kažkokio tokio nu va tas pats, ką mes ten paskui vadintumėte?
1:11:17
N nežinau mobingu ir taip toliau, ar ne?
Tai tas labai labai labai žaloja, ar ne?
Ir vėl mes, kaip suaugę galim kalbėt, nu tai tu čia ten nežinau save paremk, o kaip vaikui ar ne, kur jis gyvena arba šeimoje, arba ten mokykloj tokioj, kur tikrai daug sakykim patyčių ir arba iš vis nu.
1:11:38
Gal ir nedaug, bet tai žaloja ir nu ne, ne turi būti aukštos masinės ir ten muštynės, ar ne?
Vis tiek mes prisimenam ir vis tiek tai veikia žalojančiai.
Vis tiek tu turi sėdėti ir atsirinkti, tai aš čia yra normalus ar nenormalus.
Gal čia tikrai su manim kažkas negerai, jeigu man taip sakė, o jeigu dar vat, kaip ta istorija ar ne kur pasakoti ir vienas aplinkoje, ir dar kitoj aplinkoj, tik kaip tada žmogui stabilizuotis ir atlaikyti, ir kažkaip save normalizuoti ir kažkaip susivokti, kad.
1:12:08
Nu gal visgi ne su manim čia negerai.
Gal čia visgi tikrai labai nenormalios aplinkos reakcijos ir tai labai labai skaudina.
Žinok, čia prieiname prie tos tokios įdomios minties, kad visi mes mirtingi.
Vis tik vis tiek kažkada visi mirsime, tai kurgi tasai, kas kiek mums reikia, nes jūs dabar pasakėte, kur nu tikrai.
1:12:30
Aš manau, daugelis klausančių sakys, bet tai kaip nu?
Kapitalistiniam pasauliui taip sudėliota, nu, aš turiu, tai reik geriau nu, jeigu jau pasiekiau, tai nusipirkau vienokią mašiną.
Tai reikia gerint tą mašiną.
Reiškia, kad stengtis turėti geriau.
Turiu mažą butuką, norisi didesnio butuko, nu rengiuosi vienokius rūbus, norisi geresnių rūbų, važiuoji vienokias kelionės, norisi geresnių kelionių, norisi labiau nustebinti savo partnerę, norisi daugiau vaikams duoti, norisi geresnių žaislų, geresnių telefonų ir visa tai įsuka į vienas ir tą patį ratą.
1:13:02
Tai yra kapitalistinis ratas, kuriame mes turime vis uždirbti daugiau ir daugiau.
Norėdami uždirbti daugiau, mes dirbt daugiau dirbame daugiau, norime būti tobuli, daugiau perfekcionistai tada, kas atsitinka, mes persidirba m perdega m nu žodžiu ir keliaujam į tą visą desperatišką depresijos liūną.
1:13:25
Perdegimo depresijos.
Ir tada klausimas.
Tai kokia tuomet yra gyvenimo prasmė?
Kad jinai būtų balanse, kur kaip tą balansą atrasti?
Man atrodo irgi, kad grįžtant ir prie to, ką jau minėjome, kas čia skambėjo, ar ne?
1:13:44
Tai man atrodo, bet kuo gražus ir labai svarbus vatas 40 plius.
Ar ne tai yra kažkoks toks amžiaus gyvenimo etapas, ar ne toks gyvenimo vidurio plius minus etapas?
Nu, jei mums pasisekė, bet taip vadinama, ar ne?
1:14:00
Kiek begyventume, kuomet mes susiduriame su tais klausimais ar ne?
O tai, kas man čia iš tikrųjų svarbu gyvenime, tai tą padariau tą nuveikiau, mažina nu geresnę mašiną, nu kiek ten ju kam tampa, vyko kažkoks tikslus nu įgyvendinom, kažkokie tikslai ten kiek ten sekėsi, kiek ten ne nu, bet kažkokie tikslui įgyvendinti.
1:14:20
Kažkas ten pasiekta ir tada atsiveria kažkam anksčiau, kažkam vėliau, kažkam labai aštriai ar ne kažkam ten gal subtilių, bet klausimas, o tai.
Kokia gyvenimo prasmė, o tik ką, o tai, ką aš čia, tai, ko aš čia noriu nu ir geresnę mašiną nu ir.
1:14:38
Keičia.
O koks skirtumas, su kokia mašina važiuot nu?
Nuvažiuosiu 100 km ar 5 1000 nuo namų.
O kas ten išvis svarbu nu nustebinau ir man atrodo, čia yra tokie gražūs ir tokie kažkuo svarbūs klausimai.
1:15:00
Ir, kuris iš tikrųjų, jeigu kažkaip nu užsiduoti ir pagyventi, nu ją visgi sustato tą balansą, nes nu kas čia per atsakymas bus jo 5 mašinų, reikia, ar ne?
1:15:17
Nu gerai dar kietesnio nu gerai tarkim, jeigu turi ten galimybę nu gerai, bet šiaip o tu esi laimingesnis, kai sėdi geresnę mašiną ir tikrai nu šiaip vat dėl to tie klausimai ir gali būti labai aštrus, nes jau ten.
Padarai padarai ir vis tiek gi laimės, tai nepadaugėja ir tada iš tikrųjų ir klausimas, o tai, kas mane užpildo.
1:15:40
Aš jaučiu tokią pamoką iš šio mūsų pokalbio.
Išmokti atskirti, kas man svarbu ir kas yra man primetama visuomenės.
Atskirti šituos dalykus ir kuomet aš suprasiu, kas yra man svarbu, o ne primesta kažkokių taisyklių, tvarkų ir visuomenės, tada aš būsiu laimingas.
1:16:05
Ar, aš gerai supratau jūsų pamoką šiandien, ką aš išsinešu, bent jau iš to, ką aš girdžiu.
Nu kim taip ir vėlgi tai nereiškia nesiekti tikrai ar ne, bet.
Tai tikrai labiau yra apie klausimas, jeigu jau siekti, ar ne?
1:16:21
Tai gal siekti dvasinių dalykų?
Ta prasme, kad tai išvis nebūtinai išoriniai ar ne?
Tai kažkokių ten patirčių ar nesuvokimu, ramybės.
Nežinau tai, ko su savim ten savęs vertinimo nežinau, šeimoj kažkokių artimesnių santykių ryšį su vaikais užmegzti.
1:16:40
Tai yra, kad.
O, ko aš galiu siekti, kas mane užpildo iš tikrųjų, ar ne?
Mane su kuo aš jaučiuosi taikoj ir ramybėj?
Ir tuo pačiu įvairūs atsakymai gali būti, gal tik rikšos projektas?
Man prasmingas kažkoks idėjinis, kurio aš ten degu, tikiu, ar ne?
1:16:59
Bet vėl nebūtinai jau tai bus projektas, ten tiesiog uždirbti belekaip pinigus, kad tik uždirbti, gal kažkoks tai bus.
Nežinau, kur kažką duoti galiu kitiems sau sukurti kažkokią vertę.
Gal tai man jaustis, kai prasminga nebūtinai, bet pats tas klausimas ar ne, kuris jau nebe išorę nukreiptas, bet į save nukreiptas, jis visokius visai kitokius atsakymus pakviečia.
1:17:24
Jeigu taip.
Sutrumpinti ryšį su kitais daugiau bendravimo.
Klausyti ir mokytis nebijoti kreiptis į specialistus ir turbūt daugiau domėtis.
1:17:40
Ir ryšys su savimi tur būt.
Ar čia sunkiausia, žinokit, čia turbūt sunkiausia kiekvienam ryšį atrasti su savim.
Nes ryšys su savim skamba kartais su skausmu, jeigu jau esam kažkokiam skausme.
Ir kai tu atsigręži į save, tu vėl tą skausmą patiria ir jo tu nenori.
1:17:57
Tai dėl to nuo savęs slėpėsi.
Bet čia labai tokia tiesioginė ne metaforine prasme.
Bet iš tikrųjų, jeigu mes nepatirsime savo skausmo.
Mes tikrai negalėsime patirti džiaugsmo čia gal tokia skamba kaip klišė, ar ne, bet aš net ne ta prasme turiu galvoje, ar ne?
1:18:17
Aš, o tokia nežinau poetinė, bet nu beveik net fiziologinė ar ne?
Jeigu aš nesu kontaktą su savo jausmais, jeigu aš neleidžiu sau išgyventi jausmo, pilnai būti jausmui kūne, ne bėgti nuo jo, ne užsiimti ten, kokiais projektais tiesiog leisti jausmui būti ten pakvėpuoti, išbūti, atkreipti dėmesį.
1:18:41
Tai tada aš nueinu į depresines būsenas ar ne?
Ir tokia pati ja ir depresija šiaip net nėra liūdesys.
Depresija labai dažnai yra negalėjimas jausti patį ar ne, ne kontaktą su savo jausmais.
Bet jei aš ne kontakte su jausmais, tai aš su visais jausmais ne kontaktą.
1:19:03
Ir meilę ir absoliučiai visi, tai aš ir negaliu mylėti negu neužjaus d negaliu būtent pa tiš kas.
Taip pat tai yra, pavyzdžiui, apie pogimdyvinę, depresiją.
Kalbant ar ne, kai mama sako, aš ta prasme iš proto gali išeit, ar ne tau gimė vaikas ir tu žiūri ir tu nejauti meilės.
1:19:23
Tai ir tikėjai ir norėjai, ir taip reikia, ir visom taip yra.
Ar nepamatai, ir įsimylėjai, ir tu žiūri tu nieko nejauti košmaras ar ne ir va čia yra ne gebene kontaktas, ar ne?
Supratau.
1:19:41
Tai daugiau darbo su savim.
Ačiū jums labai aš tikiuosi, kad.
Sergančių skaičius mažės arba bent jau stabilizuosis.
Na, o tie, kurie bent jau lengviausius kažkokius simptomus jaučia, tai jau pradėti atsisukti į save ir pradėti dirbti su savim man tai.
1:19:59
Šis pokalbis tikrai davė nemažai įžvalgų.
Ir, aš tiesiog mėgaujuos visą laiką pokalbis su psichologais nes leidžia man pasižiūrėti į save šiek tiek kitu kampu ir svarbiausia to nebijot, nes manau, kad daugelis kartais to bijo arba arba vengia.
1:20:19
Tai palinkėkim jo to nevengti.
Tai ačiū jums dar kartą ačiū visiems, kurie žiūrėti, nepamirškite uždėti laiko, paspausti mygtuką, prenumeruoti ir susitiksime su jumis, kaip visada kiekvieną savaitę iki.