Laidoje, Lietuvos sporto universiteto ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius, biomedicinos mokslų daktaras Arūnas Emeljanovas, pasakoja apie ilgaamžiškumą, sporto svarbą kiekvienam žmogui, moterų osteoporozę, raumenų praradimą (sorkopeniją), žingsnius kiekvieną dieną ir aktyvumo svarbą ligoms.

Video

00:00 Pradžia.
01:36 Išėjimas iš komforto zonos.
02:11 Aktyvumo sąsaja su psichologija.
05:01 Vyturiai ir pelėdos.
08:17 Optimalus žingsnių kiekis, tempas.
13:26 Kokie raumenys yra svarbūs?
15:38 Jėgos treniruotės.
17:24 Amžiaus riba fiziniam aktyvumui, osteoparozė, menopauzė.
19:24 Ilgaamžiškumo pagerinimas.
20:09 Lengvas, vidutinis, didelis krūvis.
21:02 VO2 max.
25:29 Pulsas.
27:05 Elgesys, įpročiai, režimas.
34:04 Idealus laikas sportui.
36:11 Kaip moteriai išlikti stipriai ir sveikai?
39:33 Maksimalus treniruočių skaičius.
42:51 Mitai apie moterų sportą.
46:11 Sarkopenija.
50:14 Kodėl žmonės su didesniu išsilavinimu labiau linkę sportuoti?
50:42 Kas trukdo gerinti sveikatą?
52:53 Augantis procentas žmonių susirūpinusių savo sveikata.
55:41 Vaikų fizinis aktyvumas, sveikatos tendencijos ateitį.
01:04:17 Rodikliai išmatuoti fizinį pajėgumą.
01:09:03 Rūkymas ir alkoholio vartojimas, mėlynosios zonos.
01:13:28 Apibendrinimas.

Laidos pokalbis

0:01

Daugiau negu 70 % jūsų žiūrinčių šią laidą neprenumeruoja mūsų kanalo.

Jūs užtruksite tik kelias akimirkas paspaudęs apskritai mygtuką.

Na, o jeigu jūs norite, kad mūsų kanalas augtų, nepamirškite uždėti laik mygtuko po šio video ir parašyti komentarų, bent jau širdutės.

0:19

Na, o tie, kurie yra nekantrūs, tapkite mūsų kanalo nariais ir pamatykite visą turinį kur kas anksčiau nei visi kiti.

Ačiū jums labai šiandien norėsiu su jumis pakalbėti apie.

Turbūt visiems absoliučiai svarbų dalyką, tai yra sveikata.

0:37

O kokia sveikata nes susideda iš aktyvumo?

Ir labai gaila, bet daugelis apie tai pamiršta.

Šiais laikais, kai viskas pasiekiama per telefono ekraną, nereikia niekur eiti, nereikia judėti, tačiau kiekvienas iš mūsų kažkur giliai viduje svajoja nugyventi 100 ir daugiau metų.

0:56

Tai aš mūsų pokalbį norėčiau pradėti nuo ilgaamžiškumo ir.

Visada girdima, kad reikia išeiti iš komforto zonos, ar tai būtų sportas, ar kažkokia tai veikla.

Svarbiausia išeiti iš komforto zonos, kad būtų rezultatas.

1:13

O nėra taip, kad buvimas komforto zonoj mus sendina, kuomet mes ten užsibūna.

Mums tai patogu gera nelipti iš lovos, niekur neiti, nesileisti laiptais, o nusileisti liftu visur nuvažiuoti automobiliu.

1:30

Ar nebus tai priežastis, kodėl mes per greitai senstame.

Turbūt vienas iš priežasčių tikrai tai galėtų būti, nes apskritai išėjimas iš komforto zonos tai yra progresas.

Kiek sąsajos turi pats aktyvumas, fizinis aktyvumas su mūsų psichologine būkle.

1:49

Labai daug, labai daug.

Vėlgi yra tokie 2 dalykai su ta psichinė sveikata ar ar psichologinė sveikata, kaip mes, kaip mes vadinsim ir yra su kognityviniais procesais, kur jau grynai tas smegenų senėjimas.

2:06

Tai dabar ypatingai daug kalbama, kad fizinis aktyvumas vien tiktai pliusai, kad žmogus geriau jaučiasi ramesnis, jisai būna aišku, dar yra daug tokių daug papildomų dalykų ta.

Socialinis toks kapitalas yra įdomus dėmuo, kuo žmogus fiziškai aktyvesnis ir nesvarbu, kokio amžiaus ir vaikai.

2:29

Beje, kuo jie fiziškai aktyvesni, tuo jie turi daugiau draugų arba suaugę, irgi tai patirta.

Socialinis kapitalas socialinė parama yra geresnė.

Taip, mes jaučiam saugumą, saugumas duoda geresnę psichinę sveikatą, o tai anksčiau ar vėliau atsiliepia ir geresnei fizinei sveikatai, o kitas dalykas.

2:46

Jeigu apie kognityvinius procesus, tai vėlgi pilna pilna įrodymų.

Čia jau senai, labai nežinau, koks gal 10 metų, ar kiek gal net daugiau tas mokslinis straipsnis, kur buvo vaiko smegenų nuotraukos, darytos po dvidešimties minučių pasivaikščiojimo ir dvidešimties minučių sėdėjimo po pasivaikščiojimo smegenys buvo žymiai aktyvesnės.

3:08

Tai reiškias jie nuėjo į matematikos pamoką, greičiau išmoks formules.

Kitaip tariant, o tie, kas kas sėdi tai.

Tai dabar, jeigu man reikia ruošti namų darbus.

Tai geriau būtų prieš tai pasivaikščiot 20 minučių ir tada sėstų ruošti namų darbus.

3:24

Taip, dabar buvom tokiam kongrese įdomiam sevilijoje prieš porą mėnesių kalbėjom su su kolegom Europos mokslo ir fizinio ugdymo Taryba.

Tai kalbėjom, sakau pas mus 12 klasėje nebėra fizinio ugdymo, nes visi ruošiasi egzaminams egzaminų sesijos ir taip toliau sako, čia ne pas jus vienas pas daug ką ir jau yra mokslinių straipsnių, įrodančių, kad tai labai blogai, jie net tų 2 3 fizinio ugdymo pamokų nebeturi, nes jie ruošiasi egzaminams į treniruotes tėvai jau irgi nebeleidžia arba patys nenori nacionaliniai egzaminai patys svarbiausi.

3:56

O iš tikrųjų tai tiesiog ir protui daro neigiamą poveikį, nes ne pasivaikšto ne suprakaituoja nepa dūsta ar ne raumenynas nelabai kažką veikia ir ir tiesiog neužsikuria pats organizmas ir ir virškinimas ne toks geras, kai nesportuoji, tai atsiliepia ir smegenim.

4:16

Aš, pavyzdžiui, pastebiu, kad aš ryte pasportavęs esu visai kitos nuotaikos, ryte atsikeli, kaip ir nenori toks tokia letarginio nuotaika tipo niekur neisiu, nedarysiu, bet prisiversiu nueini.

Ir po treniruotės atrodo diena, visa gyvesnė geresnis virškinimas.

4:34

Nuotaika geresnė, ar tai gali būti priežastis, kodėl geriau būtų ryte sportuoti?

Visi žinom žmonių tipai yra 2.

Kalbant apie miegą rytą, vakarą tai vyturiai ir pelėdos.

Tai jeigu tu vyturys ar ne, tai tada labai gerai tiesiog pasisekė, nes jeigu tu pelėda, tu nugali išsitreniruoti kažką daryti su savim, bet mažesnė bus kančia po 2 savaičių ar ne?

5:04

Bet vis tiek jinai bus apskritai viduriams žymiai geriau mokslas sako, kad jie ilgiau gyvena, o.

Jo, jeigu anksčiau keliesi, tai toliau gyveni.

Jo jie ritmą turi žmonės geresnį tada, nes jeigu tu pelėda, tai ar čia 7, jeigu nėra kažko svarbaus, gali ir 9, o tada ir miegoti nebe taip eini.

5:23

Vakare viskas sutrinka ir aišku, pliusu pliusu ir minusu kūrybai.

Sakoma, kad vis dėlto pelėdos geriau, nes vakarais kažkas kažkas atsidaro, čiakros įvairios, bet jeigu.

Protinei veiklai tai aišku, kad vyturiai jie, kaip jūs minėjote ir pasportuoja ir atsikelia, ir ryte smegenys.

5:47

Aštresnės yra negu negu, kad vakare, bet nuovargis, bet vėl tokie pliusai minusai.

Manoma, kad vis dėlto išmokimas yra geresnis, kai tu mokaisi chaose vakare, tu jau šiek tiek pavargęs jau daugiau dirgiklių, kažkokių, ir jeigu tu sugebi, vis dėlto kažką išmokti naujo vakare, gali būti, kad tu ilgiau atsiminsi negu, kad ryte švarioms smegenim.

6:10

Bet jeigu turite, mokaisi toms švarioms smegenim reikėtų tiesiog pasikartoti ir bus tas pats.

Pastaraisiais metais yra plačiai kalbama apie ilgaamžiškumo temą ir ko reikia, kad gyventume ilgiau sveikiau ir kokybiškiau sveikatingumo ir sporto papildų parduotuvėje jų man performansas taškas lt pristato unikalius maisto papildus tūno d, kurie yra pagaminti didžiojoje britanijoje iš aukščiausios kokybės ingredientų nodé dirba su ilgaamžiškumo tyrėjais, mokslininkais ir labdaros organizacijomis.

6:41

Tam, kad kurti ir pateikti gryniausius.

Ir veiksmingus produktus gerinti žmogaus savijautą.

Jų asortimente galite rasti papildų ilgaamžiškumu, atsistatymui, energijai ir miego kokybės gerinimui visko, ko reikia gerai savijautai tik gryniausios medžiagos be jokių papildomų priemaišų nat plius trans resveratrolis berberinas kolagenas per merginas ir daug kitų vienareikšmiškai svarbiausia yra subalansuota mityba bei aktyvus gyvenimo būdas, tačiau atlikus testus bei tyrimus, dažnai nustatoma, kad mitybą reikia papildyti maisto papildais, kurie suteikia.

7:16

Galima teigiamą poveikį sveikatai.

Vienas iš tokių testų pristato ir humen performansas taškas lt parduotuvę, kurį atlikus sužinos organizmo atsistatymo, papildų pasisavinimo ir toleravimo rodiklius.

Ar nebūtų įdomu sužinoti savo kūno amžių?

Genetinis tyrimas atliekamas šveicarijoje, o duomenys atsiunčiami į specialią programėlę.

7:36

Jūsų telefone sužinosite, kokius papildus verta gerti, o kurių galbūt išvis nereikia produkciją galite užsisakyti uniformas taškas lt svetainėje jau dabar nuorodą rasite aprašyme.

Na o koks yra optimalus žingsnių kiekis, nes apie juos mes daug girdime. 10000 žingsnių atėję iš Japonijos, bet koks gi tas optimalus žingsnių kiekis per dieną yra tam, kad mes pagerintume arba net sakyčiau palankiai gerintume savo ilgaamžiškumą.

8:11

Dabar šiemet vat prieš kelis mėnesius išėjo straipsnis apžvalginis tai 2024 pats naujausias.

Tai, kaip pasakyti, šiek tiek paneigia tuos 10000 žingsnių, nes pasirodo, jeigu tu viršyti 7 1000 žingsnių per dieną ribą praktiškai efekto daugiau nebebus.

8:34

Ar tu eisi 9 ar 11 ar 12 efektas ilgaamžišku mui yra, kaip ir toks pats, aišku, nepakenks, jeigu tu daugiau išeikvos energijos, bet reiškiasi, kad mūsų organizmai jau reikia kitų intervencijų, ne to paprasto pasivaikščiojimo, o reikia.

8:53

Ar tai jėgos treniruotės, ar tai kardio?

Daugiau ar ne kažkokio, kad kad būtų būtų toksai supurtymas organizmo didesnis, nes tie žingsniai yra.

Na, dažniausiai tai tas mažas fizinis aktyvumas tai 7 1000 būtinai siūlyčiau pasiekti, jeigu kitų galimybių nėra pasportuoti ar turėti didesnio fizinio aktyvumo, tada galima eiti ir daugiau, bet jeigu tik yra kitų galimybių į sporto klubą nueiti ar pabėgioti, tuomet reikėtų rinktis va tą 2 variantą.

9:26

Tai išeina taip, kad nepaisant to, jog žmogus sportuoja kiekvieną dieną, bet kokiu atveju 7 1000 reikia nueiti, tačiau jeigu jisai nesportuoja, tai pageidautina ir daugiau nueiti negu 7 1000.

Taip, galima sakyti ir taip.

O koks tempas turėtų būti nesuprantat ėjimas nelygu ėjimui labai gali būti skirtingas tempas.

9:47

Vienas išeina pasivaikščiot lėtu žingsniuku gerdamas kavą ir gali nueiti į tuos 5 1000 kitas pasiima šunį ir greitu žingsniu.

Paskui šunį lekia tuos 5 1000.

Ir pats pats laikas, per kurį nueina, yra, pavyzdžiui, dvigubai greitesnis.

10:04

Ar turi įtakos šitas faktorius tam pačiam tai pačiai sveikatai ir ilgaamžiškumui.

Turi labai, nes tas paprastas Seimas, tai yra lėtas fizinis aktyvumas, o greitas ėjimas jau yra vidutinis.

Tai ką pasaulio sveikatos organizacija kalba labiau apie tą vidutinį ir netgi didelį ėjimo didelio fizinio aktyvumo.

10:25

Tu praktiškai nepasieksi.

Jeigu esi jaunas, sveikas žmogus, jeigu tu esi senjoras, tas greitas ėjimas, jau tau gali būti didelis fizinis aktyvumas.

Beje, dar apie senjorus šiek tiek pradėjau kalbėti ir prisiminiau mūsų kolegų iš harvardo universiteto.

10:40

Mes pakankamai tampriai su jais bendraujam, turim bendrus projektus stažuojasi, nes ten kelias net ne kelias, labai daug publikacijų, bendrų turim tai man patiko jų vienas irgi straipsnis praeitų metų tai moterims vyresniems virš 55 60 metų.

10:59

Jau užtenka net 4 1400 žingsnių per dieną ir tai sumažina tikimybę mirtingumo 41 %, nes senjorai dažnai, jeigu jie yra nesportavę, jie prisibijo to skaičiaus 10000.

Kada aš juos surinksiu ir tada nerenku išvis tai va čia toksai dvigubas yra dvigubas, yra dalykas žino, bet prisibijo, o 4400 jau skamba kitaip, dar apskritai yra paskaičiuota, kad pasyvūs žmonės jau sugeba nieko praktiškai neveikiant. 2 1000 surinkti žingsnių tai čia tai psichologiškai.

11:35

Žiūrėk, tu nieko neveiki jau surenki, o dar 2, 1000 surink ir 41 % sumažinsi tikimybę mirimo.

Tai vat su skaičiais tokie tokie įdomūs faktai.

O nėra taip, kad paskaičiuota ten, kad kiekvienas 5000 prideda kažkiek tai metų prie prie tavo gyvenimo kažkokio skaičiavimo.

11:55

Yra, kad kad papildomos minutės papildomi žingsniai, bet sakau, šių metų man ta publikacija patiko, kad vis dėlto.

Jeigu jau ir ypač kalbant apie apie na sveikus žmones, jeigu jau sugebi nueiti tuos 7 ar 14000, tai geriau virš 7 nebe eiti tuos žingsnius, o nueiti sporto klubą ir štangutė pakilnoti arba tada bėgti jau, o ne į žingsnį.

12:20

Iš to, ką dabar girdžiu, tai iš esmės ilgaamžiškumu labai svarbu.

Reiškia kojos mane, nes.

Ėjimas jisai aktyvina kojų raumenis ir šiaip tenka girdėti nemažai tyrimų, kurie sako, kad, pavyzdžiui, ten koks kritimas po šešiasdešimties metų, ypač jeigu nukritus suskiltų klubas 2 buvo ar kažkas tai gali būti net mirtina trauma ir kad tas balansas ir tie raumenys būtų stipresni, juos reikia treniruoti.

12:55

Ar galit papasakot šiaip iš esmės, kokie raumenys yra svarbūs?

Mums.

Einant metams į ką reiktų atkreipti dėmesį?

Čia turbūt keletą aspektų reikėtų paminėti.

Pirma už klausiat apie raumenyną.

Tai žinoma, kad geriau būtų visus raumenukus patreniruoti ir giliuosius tuos smulkiuosius, bet ten sudėtingai, nes ten reikia, ar tai pilates, ar tai yra ūs.

13:21

Pavyzdžiui, po metus tu nieko nedarai, padarai tai ir liksiu tau visą kūną skauda 3 dienas, nes tiesiog jie netreniruojami, bet šiaip iš esmės užtektų tuos stambiuosius raumenis nugarą.

Žinoma, labai dažnai pamiršta žmonės nugarą, visi norim.

Teko darom darom ir linkstama mieliau senatvę į priekį, nes nugaros tai mes ne stiprinam, o nugara vienas didžiausių raumenų.

13:43

Tai žinoma, kad kojos labai svarbu.

Nu tie stambieji raumenys, nes vėlgi eso irgi sako kelis kartus per savaitę.

Stambiuosius raumenis reikėtų patreniruoti, bet kalbant apie kritimus.

Kaip minėjau, yra tokie keli dalykai.

14:02

Ir kaulai labai svarbūs osteoporozė, nes pats kritimas iš esmės na vaikai ypač krenta ir atsistoja ir viskas, bet senjorams tas svarbesnis dalykas.

Kritimų prevencijos išvengti tam, kad lūžta kaulai ar ne dėl osteoporozės, tai vat per fizinį aktyvumą, per raumenyno stiprinimą per jėgos treniruotes, kas jau yra įrodyta stipriname ir ir pačius kaulus.

14:35

Tai moterys dažnai to vengia, prisibijo aišku, dėl hormoninių įvairių audrų dažniausiai osteoporozė išsivysto.

Tos kaulų mineralinio tankio mažėjimas būtent moterims vyrams taip pat tik palaipsniui moterims per prieš menopauzę didžiulis didžiulis toksai sukrėtimas hormoninis tai dažniausiai dažniausiai tai ir.

15:03

Iššaukia, jūs, sakot, jėgos treniruotės, ypač moterims ar galit papas papasakot pavyzdį, kaip turi atrodyti jėgos treniruotę, nes daugelis nesupranta turbūt skirtumo tarp hipertrofijos?

Ištvermės arba jėgos treniruočių, na, pasiėmiau svarelį, tai jau jėga, bet kaip turi atrodyti priėjimai ir pakartojimai būtent jėgos treniruotei, kad treniruoti jėgą ir kad gerinti tą raumenyną ir.

15:30

Kaulų tankį aš gal tokių labai smulkių dalykų, gal nebandysiu čia aiškinti paliekam treneriams tą darbą, bet, pavyzdžiui, iš mokslinės pusės vėl jėgos treniruotės tai arba pasipriešinimas kažką stumti, ar ne?

15:45

Arba tie patys gandeliai, ar tai pritūpimai yra įvairių įvairių metodikų, man.

Patiko įdomi studija pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja ne mažiau 2 kartų per savaitę, tiek suaugusiems žmonėms.

Jau kam virš 18 jėgos treniruočių, ar tai pasipriešinimo tiek ir senjorams?

16:05

Bet iš tikrųjų tu gali pasirinkti.

Dabar nesenai skaičiau vienas studiją buvo 2 kartai.

Per savaitę o 30 minučių.

Čia atmetant atmetant apšilimu s atmetant tempimo pratimus grynai grynai jėgai ir 4 kartą per savaitę po 15 minučių efektas buvo praktiškai tas pats.

16:27

Tai čia kaip tau patogiau su laiku, kaip tau patogiau su su su su dar kažkuo tai tai efektas.

Toks pat vat porą kartų per savaitę, bet čia minimaliai po pusvalandį reikėtų vatų pasipriešinimo, jėgos treniruočių.

16:42

Kuomet mes kalbame apie tuos vad.

Osteoporozės, kažkokius tai pasekmes.

Iš esmės, kada yra ta amžiaus riba, kuomet mes galime dar spėti į tą vagoną ir pilnavertiškai 100 % save apsaugoti nuo tolimesnių, kažkokių tai sveikatos pasiekimų.

17:02

Čia šiek tiek vyrams ir moterims skiriasi iš esmės nėra ribos, nesvarbu, kada tu pradėsi geriau šiandien negu vakar.

Na, bet jie turbūt 59 metų pradėsiu tik pirmą kartą eiti į salę.

Tai, tikėtina, šešiasdešimties labai didelio progreso nepadarysiu.

17:17

Bet 65 gali būti.

Tai tai jau aišku, kad geriausiai tai nu nuo pat.

Nuo pat kūdikystės pradedam nuo motorinių įgūdžių, tada kuo daugiau pradinėse klasėse mokykloje nu, bet čia idealiam pasaulyje ir niekada nesustoti, ir visada bent bent šiek tiek sportuoti, bet vyrai įsijungti gali šiek tiek lengviau.

17:41

Ypač jeigu kalbame apie osteoporozę, moterim reikėtų.

Bent keletą metų iki.

Artėjančios menopauzės pradėti sportuoti būt nes ir menopauzės metu, ir po st.

Galima sportuoti, ir tai irgi įrodyta, kad kaulų tankiui tai padeda, bet nebe toks efektas, kaip kad būtum 5 metus, prieš pradėjus sportuoti, tai iš esmės kuo anksčiau, tuo geriau, bet nesvarbu čia kaip su tais žingsniais, kad ai 10000 labai daug.

18:13

Tai geriau nerinkti išvis čia praleidau tą tarpą ir ir jau ne geriau geriau bet kada pradėti sportuoti.

Bet labai labai atsargiai ir jokių maratonų bėgimo ir jokių štangų.

Tai dabar.

Aš girdžiu, kad mes jau kuriame po truputį idealų tokį sporto režimą, jaunatviškumu.

18:35

Reiškias nueiti 7 1000 žingsnių.

Geriausia būtų pelėda, nes gyvena vyturiu, nes gyvensim ilgiau ir mažiausiai valanda sporto per savaitę, bet jau pačios sporto per savaitę.

Jėgos.

Jėgos sporto, ką mes dar galėtume prie to pridėti, kad pagerinti dar savo tą ilgaamžiškumą ir jaunatviškumą?

19:00

Tai dar žinoma, jeigu apie fizinį aktyvumą ir apie sportą kalbant, tai aišku, kardio treniruotės pasi bėgiojimai, pasivažinėjimas dviračiu.

Vėl žmonės sako, aš labai nemėgstu bėgiot.

Tas nordic juokinga ar ne tai jeigu tu greitai eini, įjungi rankas, tai gali pasiekti net ir tą didelį fizinį aktyvumą.

19:19

Yra šiais laikais viskas irklavimas, dviračiai, krepšinis, futbolas ir moterų, ir vyrų komandų yra ir mėgėjų, ir profesionalų.

Tu tiktai, ir tiktai turėk noro.

Tai tai iš esmės galima tą kardio pasiekti ne tik tuo nuobodžiu bėgiojimu.

19:35

Kelis kartus minėjot lengvą, vidutinį ir didelį krūvį, kaip juos išskirti ir kaip žinoti, kuriam čia krūvį esu galbūt vienas ikiso, tai aš einu jau man čia labai didelis krūvis.

Kokie yra rodikliai, nusakantys krūvio lygį?

19:51

Aš tai siūlau tą tokią labai paprastai atsiminti.

Vidutinis fizinis aktyvumas, kai tu bėgi su kažkuo ne eini, o bėgi ir kalbėt dar gali.

Nu, bet jau taip taip šiek tiek su su šiokiu.

Tokiu gal užsiėmusi kvėpavimu, bet vis tiek gali kalbėti, o didelis fizinis aktyvumas, kai tu bėgi ir tau jau nebe malonu kalbėti, tu dūsti, tu prakaituoji tau nebeįdomu, ką draugas ar draugė ten kažką pasakoja, bet ir jinai, ar jisai nebegali pasakot, nes irgi dūsta dažniausiai.

20:23

Bet vistiek dar veiklą tęsti gali ne taip, kad bėga bėga 2 sekundes, nebegali kalbėti ir sustoja.

Ne tu turi ilgiau šitą veiklą vykdyti.

Dar norėčiau paliesti ww 2 max rodiklį ir besiruošiant laidai.

Aš iš tikrųjų nemažai paskaičiau aš ir pats esu net vienas paskaitą vedęs apie ww 2 max ir ilgaamžiškumą.

20:46

Tai apie jį jau buvo kalbama prieš 20 metų, bet tuomet niekas į tai nekreipė dėmesio ir staiga jisai tapo toks labai ženkliai įdomus prieš kokius 5 3 metus.

Ir dabar jisai sakoma, kad labai glaudžiai susijęs su ilgaamžiškumu ir tai vienas yra kone iš svarbiausių rodiklių, nusakančių, kaip ilgai žmogus gyvens ar galit plačiau papasakoti apie ww 2 max ir kodėl tai yra taip svarbu.

21:13

Na kas yra w max tai maksimalus deguonies suvartojimas.

Jisai išreiškiamas dažniausiai mililitrais arba litrais kilogramui kūno per minutę tai.

Kitaip pasakius tai yra tiesiog kardio, tai yra širdies kraujagyslių sistemos galingumas.

21:35

Tai kuo ištvermė geresnė, tuo širdies kraujagyslių sistema yra geresnė, tuo mažiau ligų ir panašiai.

Tai ypatingai svarbu Lietuvos vyrams.

Mes turim didžiausią atskirtį praktiškai Europoje tarp vyrų ir moterų mirtingumo nuo širdies kraujagyslių sistemos ligų.

21:57

Aišku, vyrų nenaudai ir didžiąją dalį to sudaro būtent.

Kad ir tas žemas, jeigu taip galima pasakyti vo 2 max.

Ištvermė kuklesnė, bet, aišku, dar dasideda rūkymas.

22:16

Kiaulieną tai yra cholesterolis, nes mūsų lietuvių na genuose kažkaip jau užprogramuotas to cholesterolio jojo.

Iš tikrųjų tai čia didžiulė problema.

Tai vat ir, aišku, dar dar, dar kiti dalykai susideda, bet ištvermė yra vienas svarbesnių dalykų.

22:37

Nusakant ankstyvą Lietuvos vyrų mirtingumą.

Tai iš tikrųjų toks svarbus visai dalykas.

Pradėkim nuo to pamatuojami, kokie rodikliai yra geri, kokie blogėja, kokiose rodikliuose reiktų susirūpinti ir sakyt, na, reiktų kažką daryti, ar ne?

22:55

Ir tuomet papasakokit, kaip tą pagerinti.

Na matot išmatuoti, ji yra pakankamai sunku, reikia kaukes, reikia, matuoja į įkvepiamą.

Ar nereikia 3 milo nu pilna reikalų ir praktiškai reikia laboratorijos.

23:11

Bet dabar, žinokit, pavyzdžiui, mano laikrodis matuoja.

Jo ar jos minus yra toks netiesioginis, bet jeigu nori tiesioginio, tu bėgi su kauke tu iškvėpė žiūri, į ką iškvepi kiek ko, kaip ir ir taip toliau, tada žiūri atsistatymą per kiek atsistato.

Tai aišku, dabartiniai šitie visi įrenginiai jau irgi.

23:30

Artėja prie manoma išvis, kad kažkada mes turėsim telefonuose.

Kompiuterinę tomografiją arba arba net magnetinį rezonansą.

Kažkada tai iš tikrųjų visa tai artėja, bet, pavyzdžiui, žinau, kad jauniems vyrams ar ne. 18 keturiasdešimties metų.

23:52

Skaitoma prastai, jeigu iki keturiasdešimties mililitrų 1 kg ne per vienas minutę jau tokie pat sportuojantys žmonės 45 neblogai, o elito sportininkai virš 80, bet tai vat, jeigu turim 40 gerai, jeigu jau daugiau negu 40 ar ne?

24:12

Jeigu jeigu mažiau jau šiek tiek blogai.

Tai kažkur taip girdžiu, turėtų būt vidurkis apie 50 tai jau čia.

Būtų labai jau labai jau aktyvus žmogus reiškiasi.

Ir toks rodiklis jisai nusako ką, kad aš tikėtina, galiu nugyventi.

24:31

Nežinau 100 metų.

Jeigu netyčia neatsiras, kokia ten genetinė liga, ar kažkas tai tokio?

Tik to rodiklio aišku, neužtenka, bet tai nu iš karto suponuoja geresnį rezultatą.

Būtent dėl širdies mm, nes Lietuvoje ir beveik visame pasaulyje.

24:50

Vis dėlto numeris vienas nuo ko miršta žmonės tai yra nuo širdies kraujagyslių sistemos ligų.

Bet dabar mes kalbėjom apie plaučius ww 2 max, bet kitas matmuo yra pulsas.

Kiek yra svarbu stebėti savo pulsą, nes nu dabar mes turime laikrodžius.

25:07

Turbūt nemažai žmonių stebi, kažką tai matuoja, pasižiūri, kiek treniruotės metu pulsas yra ne visi tą daro ne visi ir turi tuos laikrodžius išvis.

Tai yra svarbu, nesvarbu.

Kokią įtaką tai turi mūsų sveikatai ir kiek to reikia?

25:25

Apskritai.

Žmonės, kurie yra pradedantieji.

Ir pradeda sportuoti mokslas, sako, kad jeigu jie turi ką ką skaičiuoti, ką stebėti skaičiukus centimetrus laiką minutes jie labiau įsitraukia į fiziškai.

25:43

Aktyvias veiklas yra didesnė tikimybė, kad jisai ne mes sporto taip greitai tai tie skaičiukai, ypač pradedantiesiems gerai.

Aš nežinau, labiau gal pulsą siūlyčiau skaičiuoti, jeigu bėgiojam, darom kardio, kažkokias, kad laiką pulsą, nes ten jeigu šiek tiek užsižaisti, kad nebūtų, nebūtų per daug na skaičiuojamas taip.

26:02

Turbūt visi žinom, ar ne?

Ta formulė 2 20 minus amžius, tai tas jau yra maksimalus.

Bet vėl jeigu sveikas iš tikrųjų, jeigu sveikas žmogus.

Iš tikrųjų nelabai reikėtų bijoti to maksimalaus, tarkim, tau 30 metų ar ne 2, 20 – 30 190, tai kiti yra, bet kalbu, jeigu sveikas ir jeigu nėra ne pradedantysis, 190 pasižiūri viskas vos ne nutraukė veiklą.

26:28

Ne tai tu pasportuok tą 190, jeigu gerai jausis, tai duos labai gerą efektą tavo organizmui.

Tai apie elgesį, įpročius ir gal režimą pakalbėkim, nes vis tiek, kad ir kaip bebūtų mes šiek tiek jau palietėm.

26:45

Tą režimą kalbėdami apie vyturius ir pelėdas, bet man visą laiką įdomu, ar egzistuoja kažkoks idealus gyvenimo režimas?

Kaip žinot, kaip taisyklė, jeigu vat nežiūrėtume į žmogaus asmeninius, kažkokius tai poreikius arba ten įpročius keltis ryte ar vėliau jisai pelėda, vyturys.

27:08

Bet ar yra kažkoks idealus gyvenimo režimas, kurio laikantis rezultatai būtų geresni cirkadinis ritmas veiktų geriau.

Tikėtina, ilgiau gyventume geriau, sportuotumėte geriau, smegenys veiktų, na, viskas būtų geriau.

27:27

Ar egzistuoja toks režimas.

Šiaip, žinoma, kad yra ir ir to ritmo reikėtų laikytis ir cirkadinis ritmas labai svarbus, bet nežinau taip, šaržuotai pasakyčiau, bet ar tikrai to reikia?

Iš esmės aišku, kad ritmas tam tikra rutina yra labai gerai, gal net jinai sveikiau yra.

27:52

Psichinei sveikatai nes tarkim miegas.

Jisai yra toks.

Aut komas.

Psichinės sveikatos, nes jeigu tu gerai jautiesi viskas tau tvarkoj mintis susidėlioji darbai ten padaryti, jeigu ne padaryti, tu žinai, kad sėsi ir rytoj tu padarysi ir sau ramiai užmiegi.

28:13

Bet jeigu chaosas galvoje kažkas negerai ir kokie santykiai, ir dar tas, ir tas nepavalgęs, ten neįdėta, tas nesutvarkytas šone, aišku, irgi ką veikia, tai tu ir ir prastai, ir o dar darbas, ir nu žodžiu, tai irgi prastai užmiegi ir.

28:30

Toksai sutrikdymas yra tai tas ritmas.

Aš sakyčiau, gal net svarbesnis.

Psichologiniai tavo sveikatai negu fiziniai, bet bet, aišku, yra įrodyta, kad kad ilgiau, pavyzdžiui, gyvena žmonės, kurie miega 7 val.

28:51

Ne 4, ne 5, ne 12 o 7.

Tai reiškias tu turi turėti ritmą ir dar svarbiau su tuo miegu.

Beje, niekada tu keliesi, o kada eini miegot?

Svarbiau eiti kaip pavyzdys ten vienuolynu 10.

29:06

Aišku, geriau, bet bet nežinau šiais laikais.

Kodėl sako, kad 10 11 čia dėl cirkadinio ritmo kažkokio tai, kad tuo laiku geriau eiti miegoti?

Na manoma, aišku čia gal miego specialistai galėtų gal plačiau atsakyti yra stadijos įvairios ten iki 12, vienas po 12, ten kita ir taip toliau, bet tiesiog iš tokio bendro.

29:28

Galima sakyti, kad na.

Pradeda temti ar ne išsiskiria melatoninas pas mus jisai.

Sukelia šiek tiek mieguistumą.

Ir, todėl vakarais nerekomenduojama vat prie tokių lempų sėdėti ar ne?

29:44

Kad vakare šiek tiek ramiau, tai tiesiog na natūraliai mūsų, mūsų viskas.

Visas organizmas jau jau rodo tau kažkokius.

Na signalus, kad jau mažink tempą jau viską mažink ir ir ir ir, ir panašiai lygiai tas pats kaip ryte kortizoliui išskiria organizmas streso hormonas, bet ne todėl, kad tu jauti stresą, bet tave nu pažadina.

30:09

Bet, jeigu, pavyzdžiui, žmogus nori susitvarkyti savo gyvenimą, iš chaoso į kažkokį tai zen būseną ir dabar jisai išgirdo okei, reikia eiti miegoti 10, 11 val.

Miegoti 7 val.

O kai keliuosi 6, kaip turėtų atrodyti rytas, jog jisai būtų pilnavertiškas ir geras?

30:28

Vėl jeigu tu vidurys, tai viskas labai gerai, bet vis dėlto ir vyturiams nerekomenduojama iš karto nubudus į sportbačius ir bėgti, nes kūnas yra ne toks elastingas kūnas yra dar miegantis raumenynas irgi toks susikaustęs šiek tiek sausgysles, visos sąnariai tai tiesiog yra šiokia tokia gauti net ir trauma, jeigu tu kažkur bėgsi į kalniuką po kalniuką arba jeigu tu krepšinį arba futbolą žaisti 7 ryte, kas retai būna, bet bet bet.

31:00

Kartais kiti kiti taip daro.

Tai vis dėlto nerekomenduojama, kas labai gerai rytais.

Tai tempimo pratimai, joga, pilates, kvėpavimo pratimai.

Labai gerai.

Tai sportas galėtų būti toks labiau, o jau vėliau yra yra iš tikrųjų tam tikros rekomendacijos, kokios sporto šakos galėtų būti dienos eigoje kitomis valandomis.

31:24

Bet bet vėl, jeigu tu visą gyvenimą, jeigu tu apskritai buvai sportininkas ten tu nuo ryto pradėdavai 7 treniruotę pirmą ne 7 val.

Pirma treniruotė tai ar tau 40 tau tikrai tikrai nieko nebus, nes tavo organizmas jau pripratęs.

Jisai žino, kad 7 val.

31:40

Gaus gaus tą krūvį ir jisai jau jau kitaip pasiruošęs.

Tai iš tikrųjų jo paprastam žmogui nerekomenduojama tokio super aktyvaus nuo pat ryto ten 7.

Bet, jūs sakot, iš karto atsikėlus na gerai, jeigu aš atsikėliau 6.

Tai kada gali būt anksčiausia treniruotę?

31:59

Jau ta fiziškai aktyvi sunki treniruotė ar kažkiek turi ten valandą praeiti 2 val.

Praeiti, galbūt aš atsikėliau ryte, padariau 10 minučių tempimus arba išėjau pasivaikščioti su šunim 30 minučių.

Gal to užtenka tam, kad aš jau galėčiau į sporto salę ir sportuot.

32:15

Su mūsų organizmu dažnai yra toks nu nedažnai, bet kartais yra vartojamas toks. 2 val.

Nežinau, kaip net išsireikšti modelis.

Nesportuoti 2 val.

32:30

Po maisto ar ne ten nedaryti 2 val.

Prieš to dar kažko tai vat sunkių treniruočių siūlyčiau irgi vengti bent jau 2 val.

Nuo prabudimo, bet iš esmės atsikelti reikėtų.

32:48

Kas labai svarbu.

Nesiprausti su šiltu vandeniu ne įsispirti į patogias kailines, šiltas pašildomas, tapkes ar eiti tiktai šildomoms grindims ne, jeigu tu nori.

33:04

Aktyviau prabusti, tu turėtum eiti basomis į wc ar į dušą į virtuvę.

Kur tu pirmas eini, į kurią ten pirmą vietą eini basomis ar per plyteles ar per parketą?

Tada pėdos mūsų gauna šiek tiek šalčio kažkokiu stimulu ar ne ir smegenys jau nebe nebe nebe slopinamos.

33:22

Tuomet veidą, jeigu nusiprausi su šaltu vandeniu dar labiau, tada jeigu eini į dušą ne po karštu vandeniu, dar gerai stiklinę vandens atsigerti irgi ne pačio karščiausio, o tada jau kiekvieno rutiną.

Ar yra.

Idealus laikas sportui moksliškai koks nors įrodytas.

33:39

Na jau mes išsiaiškinom, kad 2 val.

Atsikėlus negalima sportuoti.

Ar ne dėl to, kad kūnas neelastingas sausgyslės nepasiruošusios?

Bet ar egzistuoja idealus laikas sportui?

Jeigu įsivaizduokime, kad galiu bet kada ir va, tas laikas yra idealiausias, bet koks sportas?

33:55

Na, dažniausiai turbūt visi bėgioja arba į sporto salę na, bet jeigu, tarkim, ir individualios sporto šakos, kaip jos išdėliotos per dieną?

Nerekomenduojama sportuoti tai vidury dienos, nes dažniausiai tai būna po maisto vat 1 val. 2.

34:11

Tai toks toks pats blogiausias.

Įdomu prieš maistą prieš pietus tada pasportuoti.

Tada geriau prieš tada, geriau prieš ir tada jau nusiprausi jį ramia sąžine gali ir valgyti skaniai, ir panašiai, nors visada reikia skaniai valgyti.

34:28

Dvikovės sporto šakos, pavyzdžiui, rekomenduojama iki iki 12 iki pietų.

Tai nežinau, gal tai vėl su tuo kartais zoliu, gal dar su kažkuom, bet iš tiesų toks emocinis išsikrovimas labai gerai rytais, joga, pilates o jėgos, treniruotės.

34:49

Iš tikrųjų toks toks turbūt gal ir ir tur būt, gal ir labai logiškai po 3 ir vėliau.

Nuo 3 iki 5 nuo 3 iki 6 va tam tarpe, ko gero, tada ir būna didžiausias bumas sporto klubą, klube, žmonių, bet čia greičiausiai susirenka po darbo visi jo, bet iš tikrųjų vat 3 4 geriausiai treniruoti savo kūną savo raumenyną.

35:15

Na ir turbūt ir vakare nelabai.

Būtų palanku sportuoti, nes poto sunku bus užmigti, nors kiti sako, atvirkščiai pasportuoja kokią 7 8 vakaro ir dar geriau užmiega.

Kiek tame tiesos nežinau, bet taigi gauni streso cenzas kažkaip tai pavargsta, viskas gali būti po to nerami stingas miegas.

35:36

Šiaip tai vėl tos 2 val.

Nerekomenduojama čia mažiausiai geriau ir 3 ir 4 iki miego.

Mes jau šiek tiek palietėme moteris, bet pakalbėkime plačiau, nes apie vyrus labai dažnai gali visur išgirsti daug informacijos, kaip ten tuos raumenis treniruoti.

35:52

Kaip bicepsus užsiauginti tricepsus presą, bet pas moteris visgi yra hormonai, menopauzė ir kiti dalykai ir moteris turi labai daug baimių su sportu jos bijo.

Sportuoti su svoriais yra labai daug gajų mitų apie moterų sportą.

36:13

Ko galima ko negalima daryti?

Dėl dažnai moterys atėjo į sporto salę, tu matai ant bėgimo takelių ant laiptų, kažkokių tai arba su labai mažais svareliais ir taip sportuojant 10 ištisai metų ir skundžiantis, kad jokio rezultato nėra.

36:29

Tai gal pradėkime nuo tokio bendrinio klausimo, kaip moteriai išlikti stipriai?

Ir sveikai.

Kad jinai savo?

Fizinę formą gerintų ir gerintų su ta mintim, jog.

36:46

Jai senstant.

Tai pagelbėtų.

Ne tik galvotų apie tai, kad kaip jinai gerai dabar atrodo naujoji suknelė, bet tai būtų teigiamas poveikis jos sveikatai, kai jai bus 50 60 metų, kai yra didžiausia rizika osteoporozei sarkopenija ei na svorio prieaugiui.

37:10

Moteriai turbūt svarbiausi yra. 3 dalykai.

Jėgos treniruotės, kas visiškai čia 10, 15 metų, tiktai mokslas pradėjo apie tai labiau rašyti ar ne?

Ir ir dabar jau praktikoje vis labiau moterų supranta, bet dar labai vis dėlto mažai jas taiko.

37:29

Ai nemanai čia čia tik vyrams, bet iš tikrųjų jėgos treniruotės.

Žinoma, kad kardio ir moterims labai svarbu lankstumas, lankstumas dėl tiesiog odos grožio elastingumo odos, nes jinai duoda tuo pačiu ir stangrumą.

37:48

Žodžiu, viskas taip labai susiję.

Jeigu vyram kažkaip ta ta odos na, gal.

Aišku, ir struktūra šiek tiek kitokia vyrų ir moterų, bet gal ne taip svarbu, o moterims dėl visos geresnės savijautos tai 3 dalykai, jėgos treniruotės.

38:04

Kardio treniruotes ir lankstumas.

Tai mes jau šiek tiek užsiminėme jėgos, tai būtų svoriai kardio, bet kardio irgi tada į vidutinis aukštas režimas ne tas, kad už ateinu ant takelio pasivaikščiojant, čia jau turėtų būti kažkoks krūvis.

38:22

Taip vidutinis aukštas netgi anksčiau buvo ir senjorams, ir moterimi, ir vyru.

Jos vienodos rekomendacijos buvo tiktai vidutinis.

Dabar jau kiek jau kiek metų neatsimenu.

Paso pakeitė tas rekomendacijas, šiek tiek sugriežtino.

Kad senjorams irgi nuo vidutinio iki aukšto, tai tik va to praėjimo, bet vėl kalbam tiktai apie sveikus žmones ar ne to pasivaikščiojimą.

38:45

Aišku, jisai geriau negu nieko, bet reikėtų to.

Suprakaitavimo pa dusimo, liaudiškai tariant iš raudonavimo va šitų reikėtų dalykų karts nuo karto, kad jie va tam pusvalandyje būtų.

Ten 2 kartus per savaitę.

39:02

Nu čia jau mažiausiai.

Minimaliai, o yra maksimalus skaičius treniruočių.

Kiek kiek turėtume sportuoti, kad nepervargtumėte ir ar čia jau jeigu galiu 7 dienas, tai ir varau 7 dienas.

Ne, vėlgi moterim vėl šiek tiek kitaip yra.

39:17

Tai persitreniravimas yra didžiulis blogis, nes tuomet dažnai ir mityba sutrinka, bet čia labai retai nutinka jau ar ne, ypač ypač jeigu vyresne moterim jaunesnes vat dar kartais ar iš nežinojimo ar iš varžymosi, ar iš dar kažko.

39:36

Tai ir susigadina ir savo reprodukcinę, net sveikatą.

Kartais na daug įvairių blogų dalykų gali nutikti, bet čia jau kalbu po kelis kartus per dieną ir svarmenis, ir kardio, o į dar turiu laiko.

Dar ir einu pravirko uosiu 3 km čia retai būna, bet iš tikrųjų persmelkia.

39:53

Perėmimas nėra gėris, vėl žiūriu į tas rekomendacijas, paso rekomenduojama nuo pusantro 100 iki 300 minučių, tai reiškias jau virš 3.

Reikėtų taip taip sau sau. 300 minučių 5 val.

Jo grubiai po.

Beveik valandą vairuotojas po valandą.

40:10

Jo, bet čia čia kalbam apie vidutinį.

Na taip, jeigu imti taip griežtai, turbūt tai 4 geros treniruotės po pusantros valandos ir per akis, ir.

Jau būtų.

Labai gerai.

Būtų labai gerai, bet tas kitas dienas ne ant sofos gulėjo vaikščiot jo bent jau bazinius 1000 tą patį vedžioti su drauge ten su kažkuom pasivaikščioti.

40:34

Beje, vėlgi slovėnai.

Man labai taip, jie jie ir sportą orientuoti, ir mažesnė šalis, negu mes, ir ir ten vaikų.

Tas fizinis aktyvumas geras ir, beje, auksinių medalių daugiau turi ir žiemos turi, ko mes beveik neturim.

Na žodžiu, tai jie įdomius tokius apie.

40:56

Apie gulėjimą arba apie tinginiavimą tyrimus yra padarę.

Po 3 dienų, praleistų dėl tam tikrų kažkokių priežasčių lovoj jau atsiranda pirmieji mikro atrofijos raumenų požymiai.

41:12

Anksčiau buvo manoma, kad ten kelios savaitės, jeigu tu guli. 3 savaites.

Jau o čia pasirodo jau po 3 dienų.

Kažkas organizme prasideda negero.

Tai jeigu tu 4 sava 4 dienas nuo pirmadienio iki ketvirtadienio darysi treniruotę ir penktadienį šeštadienį sekmadienį tik ant sofos ir su maistu, dar kažkokių, tai tu jau iki pirmadienio.

41:33

Padarysi neigiamą poveikį.

Tai reiškia krūvį reiktų dalinti, nes, žinot, čia yra labai populiarus metodas sportuoti tai darbo dienomis sportuoja savaitgaliais, ilsiuosi ir dar chitinu, nes savaitgalis kam reikalingas poilsiui, o darbo dienomis sportuoju.

41:50

Būna, kad penktadienį nusuka ir va tos 3 dienos ir gaunasi, kad žmonės nesportuoja, tai čia pasirodo nieko gero.

Nieko gero.

Geriau būtų šeštadienį įtraukti treniruotę.

Arba bet užtenka ir tų tų pasivaikščiojimų, nes kartais iš tikrųjų žmonės jeigu.

Sutapatina, jeigu taip psichologiškai vat tą fizinį aktyvumą, darbą, viską nu vat noriu noriu atidirbti ir šeštadienį sekmadienį noriu ilsėtis skaityti, bet būtina tą pasivaikščiojimą įtraukti.

42:18

Kažkur kažkoks fizinis aktyvumas, jisai vis tiek aktyvuoja visą organizmą.

Kokius dar mitus žinote apie moterų sportą, kurie yra dabar labai populiarūs ir kuriuos galėtume paneigti?

Na, vienas iš jų, kad jeigu moteris ateis į sporto salę ir pradės sportuoti su svoriais.

42:36

Jinai taps tokia raumeninga kaip vyras.

Tai čia dar labai pasisektų, kad taip nutiktų.

Iš tikrųjų čia labai labai mažai šansų, kad taip kada nors nutiks.

Na, aišku, visko visko galima, kai žiūrint, kaip tu treniruosi dar, jeigu kokius papildus vartosi, tai jau turbūt nu, kaip ir galima pasidžiaugti, kad vis daugiau moterų ir daugiau trenerių ir visuomenės supranta tą jėgos treniruočių būtinybę moterims.

43:01

Bet kas liūdina, gal labai.

Iš kur didesnių moterų perspektyvos va?

Čia yra visiškai mitas, sako.

Aš esu kuda ir man sportuoti nereikia, bet tu kuda būsi iki tam tikros ribos.

43:19

Sako man jau 40 nu gerai tuoj ateis 45 ir.

Tas odos po ribinis sluoksnis laiko tas raumenukai, kiek ten jų yra kažkiek dar ar ne, bet vėliau dėl įvairių priežasčių, dėl galų gale paprasto senėjimo raumenynas nyksta ir jeigu.

43:41

Jinai sakys, aš ten vaikštau su šuniu 15 minučių irgi geriau negu nieko, bet gali ženkliai pradėti nykti raumenynas, o tada pilna dar problemų.

Tai tas mitas, kad tu kuda ir tau sportuoti nereikia.

43:56

Čia yra labai didžiulis blogis.

Tiesiog norėčiau priminti, kad įvairio jie nu literatūroj šiek tiek skirtingai rašo, bet.

Daugiau mažiau galima turbūt sakyti, kad nesportuojantys žmonės tai va ta kuda moteris ar ne?

Po trisdešimties metų gali būti, kad jinai jau praranda kasmet 0,3, jeigu kuo didesnė buvo, jeigu šiek tiek šiek tiek raumenynas didesnis iki 0,5 ar net 6 kg mma masės per metus.

44:28

Tai po penkiasdešimties tas dar labiau po 1 % prarandama ir aštuoniasdešimties.

Jeigu sulaukę gali būti, kad raumenyno bus 50 % mažiau negu kai tau buvo 30.

Na šitą dalyką visi pamiršta, kad sarkopenija jinai tokia neišvengiama.

44:46

Jeigu mes nesportuojame su svoriais ir raumuo nuo nuo kelių metų raumuo nuo trisdešimties metų raumuo pradeda jau degti.

Tačiau nuo penkiasdešimties tiktai dabar jau kokį 10, tikrai metų daugiau pilnai pilna įrodymų, kad nuo trisdešimties, jeigu tu nesi fiziškai aktyvus.

45:03

Tai būtent sportas ir yra kartais tam, kad ne auginti raumenis, bet bent išlaikyti tuos, kuriuos turi jau nekalbant apie tai, kad jie augtų ir iš tos kitos pusės, kad galvojama, jog moteris nuėjus į sporto salę stebuklingai taps raumeningą.

45:19

Na, tai būtų labai nuostabu, kad vyrai, kurie vaikšto į sporto salę, jie taip pat taptų tokie raumeningi, bet yra tiek daug vyrukų, kurie tikrai ten puškuoja, dirba su tais svoriais.

Na, ir jiems taip sunkiai sekasi tą formą pagerinti, nors turi testosterono kur kas daugiau negu moterys.

45:36

Tai šitas mitas turbūt sugriautas, bet labai įdomi tema sarkopenija.

Ir.

Tas visas fizinis krūvis.

Dabar vat sakot, jeigu mergina praranda raumenis, tik ta pasekmė, kokia yra dar to raumenų praradimo, tai aš suprantu, kad jos kūnas keisis į tą pusę, jog jinai taps minkštesnė, daugiau riebalinės masės bus, nes nuo vienas iš tų didžiausių ir reikšmingiausių faktorių, ką raumenys daro, tai jie degina energiją, tai degina kalorijas, tai kuo mes turime daugiau raumenų, tuo mes daugiau galime valgyti, kuo mes turime mažiau raumenų, tuo mes mažiau galime valgyti ir visas perteklius.

46:18

Pavirsta į riebalus kas dar?

Kas dar su sarkopenija, kokie yra neigiami poveikiai?

Kodėl taip svarbu sporto su svoriais?

Tai sarkopenija tiek vyram, tiek moterim yra didžiulis blogis, bet.

Vienas vienas vėžys ar ne kur kur moterų pats?

46:42

Dažniausiai dažniausiai moterų ji turi, jeigu jeigu vėžiu labai retai vyrai, bet dažniausiai moterys, tai yra krūties vėžys.

Tai iš tikrųjų yra sąsajų tarp.

Sarko gal taip turbūt pasakyčiau tarp sarkopenijos.

46:59

Užuomazgų ir vėžio tam tikrų formų atsiradimu.

Tai krūties vėžys tuomet gimdos vėžys.

Aiškiai įrodytą.

Žmonės, kurie turi lyginant žmones, kurie turėjo mažą fizinį aktyvumą ir kurie turėjo didelį į didelį fizinį aktyvumą.

47:19

Tu nori nenori, atsiranda ten vienaip ar kitaip tos jėgos treniruotės.

Tai gal taip netiesiogiai, bet vis tiek galima sakyti, kad.

Žmonės, kurie turi daugiau jėgos treniruočių, viso virškinamojo trakto vėžiu serga rečiau ir didžiausias toksai atitolinimas yra kepenų net 27 % tikimybė susirgti kepenų vėžiu.

47:45

Jeigu tu darai jėgos, treniruotės yra mažesnė senjorės.

Jeigu suserga vat vėžiu ar ar kažkokiom kitom tokiom baisesnė mm ligom atsigavimas arba išgyvena išgyvenamumas.

48:00

Po operacijų o švitinimo po chemoterapijų yra didesnis tų, kurios turėjo didesnę raumeninę masę.

Tai reiškias tos, kurios turėjo mažiau raumenų va.

Čia tas pavyzdys moters man 40 ir aš kuda, ir aš nesportuosiu, jeigu netyčia jinai turės vėžį, o tai irgi padidina tikimybę.

48:22

Jeigu nesportuoji, tai išgyvenamumas.

Jos bus mažesnis negu tos moters, kuri turėjo raumenyną, kuris sportavo jėgos jėgos, tam tikras treniruotes.

Ką tik išsiaiškinom dar vienas ribą tai, kad trisdešimties metų jau reikia pradėt sportuoti realiai žodžiu, jeigu iki trisdešimties metų žmogus dar toksai, žinot, neapsisprendęs savęs ieško ten gyvenime karjerą.

48:46

Galbūt šeima vaikai gimę taip toliau, bet jau 30 metų tas jau skambutis, kur klausyk, jau reikia pradėt kažką daryt, nes jau atsiranda daug rizikų ateičiai, hm.

Na, jeigu jau žmogus trisdešimties ir apie karjerą svarsto ir apie tai, yra tikimybė, kad jis jau sportuos, nes tyrimai rodo, kad vis dėlto.

49:08

Didesnį išsilavinimą turintys žmonės yra fiziškai aktyvesni.

Esate jauni kūrėjai, influenceriai, o gal verslas ir norite pradėti kurti savo laidą?

Tam yra puiki vieta studija record in Vilnius mūsų studijoje savo laidą galite paversti unikalia dėl to, kad mes turime daugiau negu 7 skirtingus įvaizdžius.

49:28

Ir jeigu netgi jūs neturite žmogaus, kuris gali jums sumontuoti video, visa tai turime mes.

Jeigu norite pradėti, jums tereikia parašyti mums laišką mūsų instagrame.

Rekordiniai Vilnius arba elektroniniu paštu hello eta Vilnius taškas lt.

49:45

O, kodėl taip tai yra susiję daugiau skaito daugiau informacijos, girdi, aplinka kitokia, visi šitie faktoriai ar dar kažkokie faktoriai.

Labai svarbūs žinios, nes tu jeigu esi išsilavinęs, tu visada domiesi tu žiūri į, nes tu pasiskaitai kažką tai dar kažką tai tai tai visuomet ir tas su sveikata susijęs elgesys jų būna dažnai geresnis, geresnė mityba, didesnis fizinis aktyvumas.

50:11

Nes tai žinios tai išsilavinimas.

O, jeigu klausimą užduočiau kitaip, pavyzdžiui, tai kas trukdo žmogui atrasti jėgų, gerinti savo sveikatą?

Na, jisai vat klauso ir tikrai na mirčių skaičius didėja.

Procentas žmonių, kurie miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų, yra didžiulis nutukimas, tik didėja jau pasaulyje yra milijardas žmonių, sergančių nutukimu.

50:35

Tai yra 8 1 aštuntoji pasaulio žmonių turi nutukimą, jau nekalbu apie viršsvorį.

Kaip ir atrodo, daug informacijos mes sėdim kalba mus klauso.

Bet na vis neranda tų jėgų ir noro gerinti savo sveikatą, kodėl?

50:51

Čia labai sudėtingas klausimas, kaip pradėti sportuoti arba žinios nėra tapatu nei motyvams, nei elgesiui.

Visi mes žinom, kad rūkyti negalima nu pilna žmonių rūko ar ne visi žinom, kad to ir to negalima, ir ir vis tiek taip darom.

51:08

Visi žinom dabar, kad fizinis aktyvumas yra sveika, bet vis tiek ne visi sportuojame, tai tam pasikeitimui tie klasikiniai labai 3. 3 elementai turėti motyvą rutiną, o tarp motyvo ir rutinos kažkokį.

51:25

Kažkokį planą turėti ar ne?

Tai motyvas nu ko tu nori ar pasiekti žingsnius ar skaičius, ar nubėgti 10000 ar numesti 5 kg, ar priaugti galų gale 5 kg, nes mes labai mažai kalbame apie tą andrew apie per per mažą na svorį tas irgi yra didžiulis blogis.

51:46

Aišku, geriau negu antsvoris arba nutukimas, bet bet, bet irgi didžiulė problema.

Tuomet vat planą, kada?

Tada tada ten ar nusiperku sportbačius ar pasiskambino artūrui, ar užsirašo į sporto klubą, ar ar pasiskaitau kažką ir tada tai turi tapti rutina.

52:04

Man anksčiau prieš kokius nežinau, kada čia buvo 8 9 metai po es, o patiko toksai slo go fizinis aktyvumas turi tapti dienos rutina tas pats, kas plautis dantis eiti virtuvę į wc.

Na taip, bet čia tiktai kartoti kartoti kartoti ir dar kartą kartoti, kol galų gale taps įpročiu.

52:24

Ar jaučiate, kad procentas žmonių, kurie pradeda rūpintis savo sveikata?

Jisai didėtų, nes aš kiek pamenu, tarkim, prieš.

Nežinau 8 7 metus Lietuvoje buvo užfiksuota.

52:39

Man atrodo, kad sportavo tik 5 % žmonių, kurie fiziškai buvo aktyvūs ir kaip pasakydavai, kažkam tai sakydavo nesąmonė.

Taigi aš einu į sporto salę, pažiūrėk, kiek žmonių, tai aš sakau, tai, bet čia nėra Lietuva čia yra tiktai tavo ratas, tavo burbulas.

Kaip, kaip dabar keičiasi tendencijos?

52:59

Keičiasi ir keičiasi į gerą.

Statistika rodo, pavyzdžiui, higienos institutas yra jisai daug duomenų turi nuo 2014 metų iki 2019 metų per 5 metus visų amžiaus grupių abiejų lyčių, suaugusių žmonių fizinis aktyvumas pagerėjo.

53:22

Ir, išskyrus važinėjimas dviračiu, bet čia toksai labai na žiūrint.

Kur tu klausi ten, ar ar kaime, ar miestelyje ar mieste?

Žiemą, pavyzdžiui.

Ojo čia toks labai slidus dalykas, pasivaikščiojimai pagerėjo pabėgiojimui, pagerėjo, bet kuo aš labiausiai apsidžiaugiau, kad jėgos treniruotes pagerėjo, padidėjo skaičius, bet labai mažos ten 20.

53:45

Ar kiek tiktai procentų, o moterų prieš 14 ais metais buvo tik 10 na ta prasme, kad vis dėlto ta.

Bet teigiamas teigiamas poslinkis.

Yra jis.

Tas tas labai iš tikrųjų džiugina ir gerėja, ir sporto klubų lankomumas didėja, jeigu prieš kokius kelis metus Europoje buvo 11 %, man atrodo sportuojančių žmonių ne prieš 5, gal 7.

54:07

Tai vėliau buvo lietuvoj tik 3 dabar šiek tiek didėja, bet vėlgi yra didieji miestai ir yra maži miesteliai.

Ten ne taip, kad sporto klubo nėra ten kartais nei vienas trenerio nėra kaimelyje, tai ką aš savo studentams sakau, sakau, nu, nenorėkit iš karto į geriausią sporto klubą ir dirbti su.

54:26

Celebrities paslaugomis ar ne sakau, važiuokit į kaimą seniūnijai pasiskambinkit reikia trenerių, sakau ati, dirbkit kelias treniruotes už dyką ir pamatysit, kaip turėsit vėliau klientų, nes yra didžiulis poreikis, nes yra tie trečiojo amžiaus universitetai.

54:41

Nu vis tiek ta žinutė palengva, bet eina iš gerosios pusės apie tą fizinį aktyvumą, bet mokinių vaikų fizinis aktyvumas.

Čia aš buvau darbo grupės vadovas, tokie tarptautiniai tyrimai tarp 57 šalių, akte hi kids global alliance.

54:57

Klausom tai ten nuo 18 iki 22 metų labai nedaug, bet fizinis aktyvumas sumažėjo.

Na kas liečia vaikus?

Tai aš įsivaizduoju, kad tai yra didesnė problema negu suaugę žmonės.

Suaugę žmonės jau kažkaip turbūt patys tą atsirenka ir prisiverčia žinodami pasekmes vaikai tų pasekmių nežino.

55:21

O, jeigu jie patys sprendžia, tai jiems yra smagiau leisti laiką, kompiuterį, planšetėje, namuose prie telefono, negu kažkur tai kūno kultūros pamokoje.

Tai labai gaila, bet ko reikia, kad tai pasikeistų?

55:41

5 dedamosios.

Mokykla.

Su kokybiškom fizinio ugdymo pamokoms su kompetentingais ir motyvuotais fizinio ugdymo mokytojais su aplinka, fiziniam aktyvumui, pritaikytą su vadovo geru požiūriu, į fizinį aktyvumą, nes dažnai eik tu su savo tuo fiziniu ugdymu.

56:01

Matematikos egzaminas manęs laukia ir aš pilnai tą vadovą suprantu, nes jie vertinami lyginami tarp kitų.

Kaip atrodys tie nacionaliniai egzaminai, o aiški Europos Parlamento rezoliucija yra pasakiusi mokykloje.

Fizinis ugdymas yra vienintelis dalykas, kuris susijęs su sveikata.

56:17

Tai žodžiu, mokykla aišku, kad šeima pavyzdys m dažnai mano vaikas nesportuoja, sakau tu sportuoji.

Aišku, kad ne nu ta prasme vat tas tas pavyzdys savaitgaliais išeikit į būrelį užrašyti tą vaiką. 3 dėmuo, valstybę, visi tyrimai rodo, kuo aplinka paruošta fiziniam aktyvumui, stadione leis stotelės pasivaikščiojimą, įrengimai kažkokios viešos paskaitos, tuo visuomenės fizinis aktyvumas yra didesnis.

56:48

Ir 4, 5 turbūt.

Mokslininkai universitetai nu darom labai įdomių tyrimų, bet manau, kad per mažai jos viešinama.

Bet 5 variantas žiniasklaida.

Vėl darom įvairių tyrimų nu kiek yra situacijų?

57:05

Buvęs, sakau, žiūrėkit, yra tas ir tas tyrimas atvažiuoja, tas ir tas čia amerikietis, čia australas sako, atvažiuosim pafilmuoti, paimti interviu, jeigu neįvyks kas nors svarbaus.

Kokia drama jo kažko esu esu su tuo susidūręs su žiniasklaida, nes pats.

57:25

Dažnai čia vat nufilmuojame laidas, kurios tikrai yra vertingos su įvairiais profesoriais, ir jeigu kreipiasi žiniasklaida, tai tik dėl kažkokių tai dramų skandalų ir su klausimu.

O bus kokia laida, su kokiu žymiu žmogum, kuris čia ką tik išsiskyrė ir panašiai.

57:43

Tai yra vieninteliai dalykai, kurie įdomūs ir dėl to būtent mokslas nukenčia.

Na irgi irgi labai gaila, nes žiniasklaida tai yra didelis didelis ginklas.

Prieš visa tai jisai galėtų padaryti didelį pokytį.

58:00

Labai ir čia šiek tiek na vis planuojam kada susitikti.

Na, per tam tikras kitas veiklas ir su nacionaliniu transliuotoju.

Aš suprantu, yra komerciniai kanalai, jie turi savo reitingus, jie turi uždirbti.

58:17

Iš savo.

Lamą jo atidirbti reklamą nacionalinis transliuotojas reklamuoja.

Turi jisai išlaikomas valstybės mūsų ar ne pinigais ir jau esu ne kartą sakęs, kad nu žiauriai gera laida yra tūkstantmečio vaikai, superinė ją daug kas žiūri ir vaikai, ir suaugę, ir seneliai, bet viskas apie protą nu reikėtų prodiuseriams kažką pamąstyti ir taip pat viešinti pramogauti tą paprastą elementarų fizinį aktyvumą.

58:45

Aš beveik garantuoju, kad kad ten paklausus toj laidoj, kiek vaikams reikia fizinio aktyvumo, nei vienas iš jų neatsakytų iš tų protingiausių vaikų.

Na ta prasme kad norisi, kad nacionalinis bent jau transliuotojas turėtų kažkokią laidą laidelę ir čia negaliu pasakyti, kokią tam yra prodiuseriai.

59:02

Tam tam galėtų sugalvoti, bet mes vat, kaip mokslininkai kaip viešinto, jei tikrai galėtumėm prisidėti, nes turim turim pavyzdžių įvairių ir užsienio šalyse, nes na ne, ne, ne mes, ne mes vienas tai vat šiek tiek kartais liūdina, kad.

59:19

Per mažai kalbama apie labai svarbius dalykus, nes.

Pačiai valstybei nu įsivaizduokit mažas vaikų fizinis aktyvumas ir fizinis pajėgumas.

Beje, aiškios sąsajos su jų ankstesniu mirtingumu.

Tai ir norėjau paklausti, jeigu prieš tume tendencijas ir tokį grafiką mes kalbėjom pradžioj laidos apie ilgaamžiškumą, kaip gyventi ilgiau, kad išgyventi tuos 100 kokybiškų metų tai?

59:47

Jeigu dabar vaikų aktyvumas krenta, tai faktiškai jų rodikliai ilgaamžiškumą yra ženkliai žemesni negu tie, kurie dabar yra suaugę.

Ką tai rodo, jeigu jų požiūris į aktyvumą nesikeis?

Jeigu jau ta informacija neateis, ką mes galime į priekį planuotis?

1:00:06

Ligas, susirgimus, mirtingumą, kaip tai atrodo?

Čia gali būti kalnas problemų pradedant sveikatos apsaugos sistemos.

Apkrovimu baigiant nacionaliniu saugumu aiškiai įrodyta dabartiniai.

1:00:25

Vaikai yra 15 % silpnesni negu jų tėvai, kai buvo vaikai čia pasaulinis kontekstas, o Lietuvos ištvermė, pavyzdžiui, Lietuvos dabartinių vaikų yra net 30 * 30 % prastesnė negu jų tėvų, kai jie buvo vaikais, tai iš tiesų širdies kraujagyslių sistemos ligų vyrų tikrai neturėtų mažėti žiūrint į aktyvumą, nes aktyvumas nedidėja, ištvermės, rodikliai, testas ne gerėja, o tiktai prastėja, o dėl nacionalinio saugumo tai.

1:00:58

O dabar kaip tik projektą turim ir lyginsim prieš 5 6 metus šauktinių psichinė ir fizinė sveikata.

Ką mes turėjom duomenis ir dabar lyginsim vat dabartiniu įdomu, kaip pasikeitė.

Bet na tendencijos turbūt nežinau.

Iš tikrųjų čia vėlgi nacionalinio saugumo klausimas, nes dabar jau pusė jaunuolių negali tarnauti.

1:01:23

Kariuomenėje daugiausiai dėl psichinių problemų, bet aišku, ten daug ir feiko, bet ir dėl fizinių.

Dėl fizinio pasiruošimo, dėl įvairių n ten susipratimo ir nesusipratimų plokščiapėdiškumo ir nu begalė ir širdies ligų.

1:01:39

Tai žodžiu, čia irgi yra didžiulė problema.

Kurią reikia spręsti, labai lengvai nieko nekainuojančią.

Jei per fizinį aktyvumą nu aišku, čia labai primityviai pasakiau, yra ir kitų dedamųjų.

Sėdi klauso ir sako, kaip tai paprasta ir lengva spręsti būreliai kainuoja kosmosą, o dabar nuvesti į būrelį €100 €100.

1:02:01

Tai kaip o sporto salėse vaikų neleidžia su vaiku negali atvesti, sportuoti 16 metų.

Ir ką dabar tėvams atsakyti, kaip gerinti tų vaikų fizinį aktyvumą?

Plius, jeigu aš vaikui sakau eik su draugais į kiemą, jisai sako, kad vaikų kieme nėra.

1:02:20

Aš ten vienas būsiu nėr su kuo žaisti, nes visi namie prie kompiuterio mes man susitinkam.

Nežinau, kokie ten žaidimai yra, bet juose mes susitinkam ir žaidžiam tai kaip tėvam.

Ką tėvam rekomenduoti, kad tą problemą spręsti bent jau iš vidaus, jau nekalbant apie mokyklas, kur kūno kultūros pamokų mažino?

1:02:40

Problema yra, bet.

Tėvam užduočiau tada tokį klausimą, kai sako, nėra būreliai mokami.

Už klausčiau tai.

Tavo septintokui per praeitas kalėdas, kokį nupirkai telefoną ir atsakymas bus greičiausiai planšetė, telefonas, dar kažkas koks nors vaistas.

1:03:03

Jeigu tą sumą išdalinus per mėnesį būreliui praktiškai užtektų gerai, tarkim, yra iš tikrųjų, kur?

Socialiai gal jautresnių šeimų joms būreliai yra nemokami, tik tai reikia žinoti, reikia į mokyklą kreiptis iš tikrųjų arba labai minimaliai mokama, o manau, kad kiti dirbantys dabar šeima dirbanti nu tikrai nebent 3 4 5 vaikai 6 nu tai tada iš tikrųjų jau jau sudėtingiau, bet tada dažniausiai būna vat tų tų įvairių nemokamų veiklų.

1:03:37

Bet jeigu 1 2 vaikas tikrai galima rasti, nes tai.

Nėra.

Išlaidos o tai yra investicija.

Pereikime prie suaugusių dar.

Ir jūs pasakėte apie tuos matavimo būdus, apie vaikų matavimo būdus fiziniam krūviui, o yra kokie nors rodikliai.

1:04:02

Išmatuoti fiziniam pajėgumui.

Suaugusiam žmogui, kad suprasti, ar jisai yra fiziškai pajėgus pagal savo amžių.

Jo yra keletas tokių jėgų buitinėm sąlygom.

Pavyzdžiui, labai įdomus dalykas yra.

1:04:22

Liemens matavimas.

Jeigu.

Tu esi moteris ir turi 80 ir mažiau liemenį tu turėsi mažiau problemų ateityje su širdies kraujagyslių sistemoms ligom ir vyram lygiai tas pats tik 90.

1:04:45

Tai, jeigu 90 ir mažiau turėsi mažiau problemų, jei virš 90 liemens apimtis turėsi šiek tiek daugiau, tai čia toks visiškai be įsi ki nis su metru su metru išsimatuoti.

Tuomet ką dar galima pasakyti 2 km ėjimas.

1:05:03

Jeigu esi.

Suaugęs vyras 18, 35.

Ir 2 km nueini per 17 sekundžių viską minučių atsiprašau.

Viskas gerai tuomet ten per dešimtmetį.

1:05:18

Man atrodo, po vienas minutę dar dasideda moteris turėtų nueiti, kuri gerai gerai.

Kaip čia pasakyti fizinę sveikatą savo vertina arba ji yra gera.

Tai 19 minučių 2 km per 19 minučių.

Tai va tokie tokie labai elementarūs ir ir nu tikrai kilometrus gali kažkaip visus su programėlėmis dabar arba arba dar stadioną.

1:05:42

Galų gale, jeigu yra kažkur tikrai sužymėti.

Spartus ėjimas, nes dažniausiai jeigu taip pasivaikštant, tai gaunasi kilometras iki 10 minučių.

Bet čia jau toksai viskas tvarkoj, kur maža rizika arba tiksliau nėra.

Tada dar ten po po minutę po porą žemėje.

1:06:01

Jeigu ten porą minučių uždėti vat iki 18, 19, tada jau.

Yra tobulėti arba kažkokia yra, na kažkur pasistiebti.

Jeigu dar porą minučių, tai tada jau yra rizika.

Reikės pamatuoti kitą dieną, bet su šunim labai sunku, nes jisai vis sustoja pauostyti kažką tai ir tada gaunasi.

1:06:21

Nėra vientiso ėjimo, vis tiek gaunasi tas 10 minučių.

Na manau, pas jus tai tikrai tilpsit į tą 17 minučių.

Dar dėl sveikatos labai svarbus suaugusių rodmuo yra tas shangri pas dinamometro, kaip ji nežinau, kaip išsireikšti spaudimas, nes spaudimas.

1:06:43

Bet čia jau reikia jį turėti, tai vat ir vaikams labai svarbus.

Jisai rodiklis, yra tik vat mokyklos, mūsų ne visos ne visos turi.

Beje, girdėjau, kad tai yra labai panašus.

Na tiek svarbus rodmuo kaip ww 2 max, kiek mes stipriai galime suspausti?

1:06:59

Ir yra tiesinė priklausomybė.

Kuo tu silpnesnis tuo mirtingumas tavo ateis anksčiau tai vyram. 45 kg jeigu ten kilogramais nes yra santykinis, jeigu tas paprastas 45 berods, moterim apie 25, tai jeigu tiek spaudi gerai, jeigu mažiau jau šiek tiek šiek tiek turėtum sunerimti, nes.

1:07:28

Čia nėra tik raumens, kaip čia pasakyti rodmuo.

Nes kas raumenį valdo centrinė nervų sistema impulse ar neduoda spausk ar ne?

Ir kol per visą čia praeina, kol suspaudžia ir atrodytų, čia gali būti raumenynas.

1:07:45

Bet gal čia kažkas yra kažkokių ne nesueina, ar ne?

Kažkokie dalykai tai vat tas.

Dinamometro rezultatas yra labai labai svarbus ir jisai gali vat nurodyti dar net paprasčiau negu adomax.

1:08:03

Ar šitas rodmuo keičiasi su metais, ar jisai turėtų būti stabiliai toks pat, pavyzdžiui, 45 kg vyrui ir 25 kg moteriai ar 25 metų ar 45 metų, turi vienodai suspausti, nes iš tikrųjų būna vyrų, kurie šešiasdešimties metų, kaip paima pasisveikina, tai jau hartke.

1:08:21

Šiek tiek šiek tiek mažėja, bet iš esmės labai labai minimaliai ne taip, kad ten. 45. 49 ir tada jau ten šešiasdešimties metų 20 vyrai ne ten, jeigu keliais gali mažėti, tai labai minimaliai.

Kas yra blogiau rūkyti vartoti alkoholį?

1:08:38

Ir sportuoti ar.

Nesportuoti ir.

Nerūkyti ir nevartoti alkoholio.

Labai geras klausimas sveikata mūsų sudaro pagrinde 3 dėmenys.

1:08:54

Psichologinė.

Fizine ir socialinė tai va tas tas social smoother, kur yra toks posakis už tai nu visur visur visur tam tikros tam tikros ribos turėtų būti ar ne balansas, bet vienareikšmiškai.

1:09:16

Fizinis aktyvumas yra gėris ir į vienareikšmiškai rūkymas yra pats didžiausias blogis.

Anksčiau dar tyrimai buvo net klasifikuojami, visiškai nerūkantis.

Rūkantis po 20 cigarečių, tai yra po pakelį ir ten rūkantys 3 5 dabar nebėra, yra 2 rūko arba rūkai, arba ne.

1:09:37

Tai reiškias tas ir minimalus nikotino poveikis yra labai blogas ir dabar jau nikotinas nebe toks, koks buvo 30 metų atgal viso aš jau nekalbu apie tuos tuos tas na naujienas, ar ne?

Ten pamatysim, kas bus po 10, 20 metų, bet iš esmės yra rūkymas blogis.

1:09:55

Bet vėl jeigu tu vienas cigaretę ten per mėnesį tas aušalą ar ne, ir jeigu tu vis tiek darai kardio, tu bėgioji tų ventiliuojasi savo plaučius.

Tai aišku, kad kad tas fizinis aktyvumas nemažai neutralizuoja viso to blogio, bet bet žodžiu, tai rūkyti, jeigu tik įmanoma, reikėtų nerūkyti, bet apie alkoholį tai yra.

1:10:19

Nu labai nedaug tų studijų apie vyną.

Nežinau, ar esat girdėję, kad vis dėlto žmonės ilgiau gyvena tie, kurie išgeria per savaitę 7 taures vyno, negu tie, kurie negeria išvis, bet čia tokia u formos.

1:10:35

Jeigu jau daugiau vėl trumpiau gyveni, o jeigu ten 5 4 arba nulis, ir irgi jau prasčiau jokiu būdu nesakau žmonės, kurie negeria dabar pradėt gert vyną.

Nu tai aišku, kad ne.

Aš esu skaitęs apie mėlynąsias zonas ir yra Italijos regionas.

1:10:51

Kur vynas yra geriamas ir tenai.

Vynas.

Vynas yra vienas iš tų dalykų irgi, kodėl žmonės gyvena ten 100 metų?

Taip, bet yra niuansų.

Rekomenduoju net nerekomenduojama, o vynas turi gerti vat šitoj studijoj turim turimą gerti po taurę.

1:11:09

Nüvi vyrams galima nuo pusantros iki 2 moterims po vienas taurę, o ne viską sudėjus 7 taures į vienas tai vos ne buteliai čia gali žinai jau visas vakarėlis, tai ne tas tas negalimas turi turi gerti po taurę, ten po 2 į dieną negali gerti vienas, nes tai jau kažkoks kažkoks ane rizikingas impulsas.

1:11:33

Gali būti, kad kodėl čia liūdesys, tas ir tada gali įklimpti.

Turi gerti su maistu.

Tada vynas ir absorbuojasi kitaip alkoholis ir ne tiek, ir ir panašiai, ir vyną turi gerti jo, kaip jau minėjau, su kažkokia kompanija.

1:11:53

Tai netgi yra ta teorija, kad iš tikrųjų ne vynas ilgina gyvenimą, o tuo, kad tu esi su žmonėm nu, pažiūrėkit italai ar ispanai, kaip jie pietauja 3 val.

Ilgiausiai juokiasi kalba.

Garsiausiai na žodžiu, gali būti, kad vatas.

1:12:11

Dasideda, bet iš tikrųjų tai tai vynuogėse yra tam tikri elementai ir tiesą tik vynuogių, ne jokių lietuviškų obuolių ar svarainių užpiltinės ar vynai tiktai vynuogių vynas.

Geriau raudonas, bet baltas, baltas irgi galimas.

Norisi vis tiek ant svarstyklių, tada pastatyti social brinker ir sausa smulkia, bet aktyvus žmogus ar neaktyvūs ir visiškas sveikuolis.

1:12:35

Kas dedama ant svarstyklių, kas vis dėlto yra geriau?

Manau, pirmą variantą dar, jeigu sau tiktai social ringer ir fizinis aktyvumas cigarete atmesti, tai būtų būtų tikrai gerai.

Vis dėlto mokslas rodo, kad bet koks rūkymas yra iš tikrųjų labai kenksmingas ir geriau iš viso nerūkyt prasme cigarete jau yra blogai.

1:12:57

Taip.

M okey na ačiū labai pokalbis, manau, buvo ypatingai naudingas absoliučiai visiems, bet ypatingai.

Tėvams, moterims ir tiems, kurie siekia ilgaamžiškumo ir nugyventi kokybiškai savo gyvenimą ačiū jums.

1:13:17

Ačiū jums labai tikiuosi, kad kad žmonės išgirs bent dalį aš net nežinau, kokius. 3 kokius akinius jeigu atsimintų ilgesniam laikui, tai jau būtų geras dalykas.

Ir labai tikiuosi, kad kažką pritaikys savo gyvenime.

1:13:33

Tai ačiū jums, kad kad daro tokias laidas.

Pagal laidos pradžią, kaip supratau, klausykite dar šią laidą chaose lyja, kad tie dalykai prisimintų ilgesniam laikui.

Tai ačiū visiems, kad žiūrėjote nepamirškite uždėti laiko, parašyti, komentaro bent jau širdutės ir aišku, paspausti mygtuką, prenumeruoti, o mes su jumis susitiksime jau kitą savaitę iki.