Parduotuvių tinklai naudoja įvairiausius būdus tam, kad išvilioti Jūsų pinigus ir priversti nusipirkti daugiau nei tikėjotės. Šie dalykai vyksta nesąmoningai, tačiau apie juos galime žinoti ir kontroliuoti. Apie visa tai laidoje kalbamės kartu su Dr. Docente Algita Miečinskiene.

Video

00:00 Pradžia.
01:46 Sprendimo priėmimo procesas.
05:41 Kaip kritiškai vertinti informaciją?
8:45 Emocinės reklamos.
10:02 Socialinė įtaka prekės pasirinkimui.
12:57 Impulsyvus pirkimas, salygos didinančios pirkimą.
14:33 Įspūdis per 7 sekundes.
16:14 Parduotuvių spalvų gamos.
17:13 Pardavimo metodas gauti papildomą prekę.
19:31 Nereikalingų produktų pirkimas, kaip to išvengti?
23:47 Nemokamos paslaugos.
26:38 Kokybė ir kaina.
27:44 Prekių išdėstymas parduotuvėse, pirkinių sprendimai, kainos.
31:35 99 centų sensacija.
32:57 Magiški skaičiai.
34:02 Lojalumo kortelės.
36:02 Apsipirkimo gidas, kaip išleisti mažiau.
41:27 Išmetamos prekės.
43:14 Spąstai šalia kasos.

Laidos pokalbis

0:01

Daugiau negu 70 % jūsų žiūrinčių šią laidą ne prenumeruoja mūsų kanalų, o jūs užtruksite tik kelias akimirkas.

Paspaudęs apskr.

Atmintuką.

Na, o jeigu jūs norite, kad mūsų kanalas augtų, nepamirškite uždėti laik mygtuko po šio video ir parašyti komentarų bent jau širdutės.

0:20

Na, o tie, kurie yra nekantrūs, tapkite mūsų kanalo nariais ir pamatykite visą turinį kur kas anksčiau nei visi kiti ačiū jums labai ši laida.

Man asmeniškai įdomi tuom, jog aš kažkiek tai esu pats.

Dirbęs pardavimų srityje ir teko man dirbti su rinkodara ir šiek tiek žaisti su kainomis su būdais pritraukti klientus, bet šiandien norėčiau paliesti tą tokį.

0:47

Bendrinį daugiau žmonių liečiantį dalyką, tai vaikščiojimą į parduotuvę, maisto prekių parduotuvės, nuolaidas, akcijas ir visa, kas mus supa tam, kad mes daugiau nupirktume, daugiau išleistume, galbūt net nesąmoningai kažką nupirktume, ko mums visai nereikia.

1:06

Tai šiandien pa nersime į triukus, spąstus, marketinginius, kuriuos naudoja parduotuvės ir vienas iš pirmų tyrimų, kuriuo noriu pasidalinti tai.

Yra.

Tai, jog vidutiniškai žmogus priima apie 35 1000 sprendimų per dieną, kai perskaičiau, buvo augalu tiek sprendimų priimama per dieną, iš jų 226 esu susijęs su maistu, įsivaizduojat 200, 26 kartus mes pagalvojome apie maistą.

1:38

Bet pirmas klausimas būtų, ar galėtumėt paaiškinti sprendimų priėmimo procesą?

Kaip jisai vyksta mūsų smegenyse nuo pradžios iki pabaigos?

Taip tikrai labai įdomūs jūsų rasti tyrimų rezultatai.

1:53

Aš, tiesą sakant, prisipažinsiu ir nebuvau girdėjusi vat apie konkrečius skaičius, kai atsiranda poreikis, ar tai jis?

Na natūralus alkis troškulys mus skatina iš karto pradėti galvoti apie sprendimą patenkinti šį poreikį.

2:14

Na, arba gali būti ir kažkoks dirbtinis suformuotas tam tikrų.

Kitokių išorinių sąlygų nuo apsisaugoti nuo lietaus ar.

Ar ar ar nusipirkti kepuraitę, kai užėjo labai kaitri saulė ar panašiai?

2:35

Taip pat gali būti poreikiai ir aplinkos suformuoti artimos aplinkos.

Turiu galvoje žmonių arba socialinės pusės socialinės visuomenės.

Kažkas kitas įsigijo, aš pamačiau, man taip pat reikia bendru atveju, viskas priklauso nuo to, susiformuotų vienokių ar kitokių aplinkybių poreikio.

2:59

Na, arba jeigu kalbant ekonominiais terminais, tai visų pirma turi būti paklausa.

Gerai tai jeigu mes turime jau poreikį, tai kaip mes jau einame link to sprendimo priėmimo, o kiai nu man gal primetė kažkas tai ar ne, kad man reikia ten buvau to mo bi lio.

3:16

Iš tikrųjų gal man nereikėjo, bet nu visi važinėja, reiškia, ir man reikia gerai.

Tai kaip ir idėja yra poreikis, atsirado, kaip mes einame iki tos pabaigos, kokie dar žingsniai.

Tai štai vat tą suformuotą poreikį ir jūs turite galėti ir norėti įgyvendinti tai tam, kad priimti kažkokį.

3:38

Tolimesnį sprendimą tai turi būti taip vadinama paklausa, ką aš jau minėjau, kuri ir priklauso nuo noro ir galėjimo.

Nes jeigu jūs, kaip sakot, nenorite, pvz.

Automobilio, tai jūs ir ne formuojate jam paklausos, arba jeigu norite, bet jo negalite įsigyti, tai jūs irgi ne formuojate jam paklausos, bet jeigu ir norite ir galite, tai kitas žingsnis, mano nuomone, būtų informacija.

4:05

Okey, tai reiškia, yra paklausa, iš ko jinai susidaro iš noro ir.

Galėjimo tai reiškia pinigų ir tiesiog mano poreikio.

Ar man to reikia, jeigu man iš tikrųjų to reikia ir aš turiu pinigų, tada aš jau ieškau informacijos.

Taip, nes galbūt jūsų poreikiui nėra kolkas tinkamų produktų, arba jūs jų nežinote?

4:30

Tai informacija sprendimo priėmimui, mano nuomone, yra vienas pagrindinių dalykų arba tas esminis dalykas, nuo kurio mes darome ir kitus žingsnius.

Esate jauni kūrėjai, influenceriai, o gal verslas ir norite pradėti kurti savo laidą?

4:48

Tam yra puiki vieta studija record in Vilnius mūsų studijoje savo laidą galite paversti unikalia dėl to, kad mes turime daugiau negu 7 skirtingus įvaizdžius.

Ir jeigu netgi jūs neturite žmogaus, kuris gali jums sumontuoti video.

Visa tai turime mes.

5:05

Jeigu norite pradėti, jums tereikia parašyti mums laišką mūsų instagrame rekordiniu Vilnius arba elektroniniu paštu hello eta Vilnius taškas lt.

O kaip išmokti kritiškai vertinti informaciją, nes dabar informacijos yra be galo daug?

5:21

Dabar mes galime užeiti į google ir rasti apie tą patį automobilį ir 7 1000 gerų atsiliepimų ir 7 1000 blogų atsiliepimų, kaip įvertinti, kokia situacija iš tikrųjų yra ir kokia informacija yra tikra.

Teisinga ir panašiai, kaip tas kritinis mąstymas iš viso ugdosi ir atsiranda.

5:40

Kaip atsirinkti tą informaciją?

Na, ir, žinoma, jeigu aš žinočiau taisyklę, tai galėčiau, galėčiau.

Ne.

Taip, bet, žinoma, yra yra tam tikri.

Tam tikri tam tikros gairės, kuriomis galima remtis.

6:02

Tai na, pati oficiali informacija iš na, sakykime, pardavėjo.

Kur pirmiausia, matyt, ją reiktų.

Panagrinėti, įsigilinti.

O nėra taip, kad žmonės kartais nepasitiki oficialia informacija, nes galvoja, kad jinai yra pagražinta ir labiau linkę klausyti atsiliepimų iš jau realių žmonių, kurie neva pasakys tikrą informaciją, kaip yra iš tikrųjų, nes jie gi išbandė tą produktą ar paslaugą.

6:35

Visiškai teisingai, kad toje informacijoje Office oficialioje pardavėjai gali būti linkę nutylėti kai kuriuos jiems nepalankius.

Faktus, iš kitos pusės, na, dažnai pardavėjus.

6:55

Teisingą informaciją pateikti apie produktą įpareigoja įstatyminę bazę.

Bet visiškai sutinku, kad aplinkos vertinimai irgi gali būti priimtini.

7:12

Tai čia gal ir atsirastų va tas kritinis mąstymas, ar ne kur įvertinti tiek?

Originalią tą pirminę informaciją ir tada kartu su žmonių atsiliepimais kritiškai vertinti bendrą situaciją ir pačiam nuspręsti.

Taip.

7:30

Juk na turbūt visi kelionėse naudojamės booking COM paslaugomis renkantis būstą, kur apsistoti ir vienas, matyt, iš pagrindinių kriterijų ir yra tas vertinimo balas ar ne?

Kiek kiek ten įvertino kiti na tiek, matyt pačiai, tiek ir ir iš aplinkos neretai teko išgirsti, kad gana aukštas balas juk irgi nuvilia, nes mes kiekvienas turime skirtingus lūkesčius.

8:02

Ir kas vienas galbūt tinka ir jis įvertina aukštų balų kitam, galbūt visai netinka, nes jo lūkesčiai buvo kiti.

Labai gerai prakalbot apie patirtį.

Aš neturiu tokią susiradę statistiką jog emocinės reklamas, gal emocinės reklamos gali padidinti produkto atpažinimą iki 70 %.

8:24

O socialinis spaudimas kažką pirkti gali paveikti iki 30 % mūsų sprendimų, ypač jaunimo tarpe tai aktualu.

Dabar štai atėjo į galvą.

Toks pavyzdys, kad, kai tarkime, prekybos centre ieškome kažkokio tai produkto ir dažniausiai turime gana didelį pasirinkimą.

8:45

Ir na, tarkime, nesame nusprendę šiam momentui, ką įsigysime ir staiga pamatome, kad na likęs, likusi, kokia vienas kita prekė.

Ir dažnai pradedame galvoti, kad ko gero, tai yra ženklas, kad tas produktas ta prekė yra tikrai gera, nes jeigu ją pirko kiti.

9:13

Tai ir beveik išpirko jau beveik neliko.

Tai ženklas kad ir man, matyt, tiks.

Tai na turbūt teko pastebėti, kad prekybos centruose dažnai būna tų tokių tuščių vietų.

9:28

Aišku, aš negaliu teigti, kad tai yra specialiai paliekama, bet kas ten žino?

Vienas iš triukų, kaip daro mane arba būna, kad kažkokio produkto yra mažiau.

Kitas dalykas.

Turbūt va tas socialinis spaudimas arba ta socialinė įtaka.

9:44

Tai yra, kai tu ateini ir, tarkim, traškučiai nuo jų be galo daug ten dešimtys lentynų.

Ir kaip išsirinkti tie, kurie yra skanūs?

Tai dažniausiai kažkaip tai tiesiog pamatai šitus.

Kažkur mačiau turbūt geri, kodėl jie geri, kur mačiau net neįsivaizduoju, bet tas vat socialinis, socialinis, tai socialinė įtaka jinai daug ką duoda.

10:07

Tikrai taip ir na.

Kažkas ėjo prieš mane paėmė būtent tuos ir, ko gero, jau ateina į galvą mintis, kad man reikia sekti šį veiksmą ir imti atkartoti.

10:22

Na, tiesiog, kadangi žmogus yra sociume gyvenanti asmenybė, būtybė.

Tai natūraliai iš labai labai matyt seniai tas yra susiformavę sekti, sekti, na bandą, sekti kitus.

10:39

Ir elgtis.

Na panašiai kaip kiti.

O ką kuo, pavyzdžiui, psichologiškai skiriasi žmonės, kurie atkartoja ir kurie to nedaro nu vat.

Sąmoningai daro tik tai, ką numatė, tarkim, vat, jisai mato, kad kažkas paėmė, kolos buteliuką kažkokį tai, bet jis eina savo kolos buteliuko pasiimti, o yra, kurie tiesiog pat, kaip ir jūs, sakot, kartoja.

11:02

Teko domėtis ir matyti laidų ir tyrimų, kad maždaug apie 5 tiktai procentai visuomenės nepaklūsta bandai ir jie visada eina prieš.

Geras tik 5 %.

11:20

Taip.

Tai reiškia, kad 95 % 95 % mes galime daryti didžiulę įtaką.

Tikrai taip ir ir vat daugiau tokių laidų esu mačiusi būtent apie sąmokslo teorijas, kur kur vat šitas yra įrodyta.

11:39

Na sakykim. 2 rutuliai juodas baltas 5 iš 6 eksperimento dalyviai, šeštasis 5 iš 6 šeštasis.

Šeštasis tiesiog atėjęs eksper eksperimentą nežinantis jo esmės ir jeigu tie 5 pasako, kad čia buvo, tarkime, juodi rutuliai ant stalo, tai tik tai, ką aš minėjau maždaug 5 %.

12:10

Išdrįsta teigti priešingai.

Reiškia visi sutikti nori su kitų nuomone, okey, o kaip vat, pavyzdžiui, veikia tas impulsyvumas, kai jūs sakote, kad žmogus eina, atkartoja, vis tiek čia impulsyvi tokia reakcija.

12:25

Aš esu skaitęs statistiką, kad 62 % žmonių pren prekes perka impulsyviai ne pagal kažkokį sąrašą, ne pagal kažkokius tai aplinkos veiksnius.

Kokius dar nesąmoningus sprendimus?

12:41

Mes dažniausiai priimame parduotuvėje, apie kuriuos mes nesuprantam ir kokie mechanizmai būtent tai lemia?

Taip labai geras klausimas.

Turbūt kiekvienam yra tekę būti tokioj situacijoj, kai išėjom na hipotetiškai truputėlį pasakysiu pirkti duonos, bet gryžom su pilnu pirkiniu maišu ir į tuos duonos net ir nenusipirko.

13:07

Ir ne man vienas turbūt.

Tai čia visiems yra nutikę taip, taigi, labai labai didelę įtaką daro impulsyvumas ir, žinoma, prekybininkai tai žino ir sudaro visas sąlygas, kad mes tą impulsyvumą priimtume.

13:26

Kokios sąlygos yra?

Visų pirma, matyt, produktų išdėstymas tai dažniausia pamatom labai gražių spalvų, daržovių, skyrių.

Ir tai kuo labiau spalvota.

Tuo labiau traukia mus kažką įsigyti.

13:44

Taip pakelia nuotaiką spalvos, nes niūrios spalvos.

Kaip ir na sakykim, mūsų ar ne žiema ir ir tokia depresija gali pradėti imti tas vadinamas liepia lininis dangus, o kai tiktai dangus, žydras pas mus, visus nuotaika geresnė, o kai nuotaika gera, tai mums ir lengviau išsiskirti ir, tarkim, su savo uždirbtais pinigais.

14:08

Tyrimai rodo, kad žmogui priimti sprendimą reikia tik 7 sekundžių. 7 sekundžių.

Tikrai ne apie mane čia.

Jūs greičiau.

Ženkliai lėčiau, žinokit svarstykles, aš taip ilgai galvoju, aš į tuos 5 % turbūt įeina kokius psichologinius metodus parduotuvės naudoja siekdamos sudaryti pirmąjį įspūdį per 7 sekundes.

14:32

Aš čia gal sakyčiau, kad parduotuvių tikslas yra truputį kitoks, kaip tik gal praleisti ilgiau laiko parduotuvėje ir per tą ilgesnį buvimo laiką.

Pirkti prisirinkti daugiau produktų.

14:53

Ir na.

Tą ir matome, jeigu mums prekybos centre reikia jau tos pačios mūsų minėtos duonos, tai kažkur tai greičiausiai tas skyrius bus arti kasu ir pakeliui.

15:09

Mes praėjusiam daug labai patrauklių, lentynų su įvairiais mums reikiamais ir kartais nelabai reikiamais produktais, bet vat per.

Pamatę vis tiek pirmiausia mes pamatom ir tada.

15:26

Pamatę ateina į smegenis mūsų impulsas reikia mums ar nereikia ir dar vat įvertinę tą informaciją apie kainos, apie galbūt patirtis ar ar paties ar ar kitų girdėtas ir priimam vat tą.

15:46

Sprendimą.

Na tai.

Pagal ką prekybos centrai parduotuvės?

Dėlioja savo spalvų gamą.

Pavyzdžiui, paimti juvelyrikos parduotuvės.

Tai ryškios šviesos būtinai ryški, gražiai išryškina.

16:09

Juvelyrinių dirbinių grožį ir ten jau va ta balta spalva, ji turi didelį reikšmę.

Tai irgi.

Kažkaip tie gaminiai, gal ne kartą galim parsinešę ir ne tokį gražų pamatyti, nes vat nuo šviesos jie.

16:31

Įgauna ypatingą blizgėjimą.

Ir parduotuvės oriai visą laiką reikia paprašyti, ar galima išsinešti į lauką, pasižiūrėti, kaip atrodo dienos šviesoje?

Galima būtų.

Kad suprasti, kiek tos apgaulės egzistuoja ir kaip kaip dienos šviesoje tas produktas ir daiktas atrodo, egzistuoja toks apgaulės metodas renkantis prekes, kuomet prie variantų pridedamas 3 mažiau patrauklus.

16:55

Kaip dažnai šis metodas naudojamas ir kaip jis mus veikia, atrodo, lyg ir mes suprantame, kad tas 3 yra mažiau patrauklus ir galbūt ir per brangus, ir taip toliau, bet vis tiek jis mus emociškai paveikia įsigyti tuos kitus 2 produktus arba vienas iš jų.

17:11

Kalbant apie tas taip vadinamas junk jungtinę kainodarą, aš taip pavadinčiau šią kainodaros strategiją, kada perkant, tarkim, 2 3 už pusę kainos arba kažkoks susijęs, arba netgi, gal kartais ir nesusijęs produktas.

17:29

Jis arba pigiau, arba netgi, galbūt kartais ir nemokamai.

Tai vis tik tai nors gana gerai žinom, kad nuolaida visada naudinga, turi būti ir pardavėjui, bet būdami pirkėjai su pasiduodame tai nuolaidų magijai.

17:52

Ir štai, jeigu perkant 2, kažkas 3 pridėta nemokamai arba už pusę kainos, mums tai atrodo patrauklus pasiūlymas.

Taip kitas klausimas, ar jeigu jie būtų visi atskirai?

18:10

Mes juos įsigytume ir čia, matyt, priimant tokių prekių pirkimo sprendimą reiktų į tai atkreipti dėmesį.

Norėjo pirkti akinius ir jai pasiūlė 2 porą už pusę kainos žinai jau beveik buvo, o geras ir pradėjo 2 rinktis, o po to save sustabdė ir sako palauk.

18:31

Bet aš gi atėjau vienas akinių man 2 net nereikia.

Ir sako pirmiem padaro nedidelę nuolaidą.

Tai man vis tiek apsimoka vienas pirkti, ir dėl to ji nusipirko.

Tiktai vienas nepirko 2 2 poros.

Jūsų draugė yra labai racionali pirkėja.

18:50

Sustabdė save tinkamu, bet jau buvo pradėjus rinktis.

Ir ir t vat racionalūs pirkėjai, jie nėra labai geri na pardavėjams.

Nes reikia neracionalių, kurie vidutiniškai per kad 10 20 % prekių, kurių iš tikrųjų nereikėjo.

19:11

Taip sako statistika, kad mes atėję vat, kaip sakom duonos, 20 % prekių pasiimam, šalia kurių išvis net pasirodo, nereikėjo.

Kokios psichologinės priežastys lemia tokius pirkimus?

Tai mes aptarėm, bet kaip mes galime sumažinti šitą procentą, kad mes nu pagaliau, gal neišleistume tų €20 daugiau?

19:33

Tai.

Dar 20 % dar čia toks labai sakyčiau, ir ir nedidelis kaži kaži ar ne daugiau.

Iš tiesų nusiperkam to, ko nereikia, man patinka vienas toks vadinamas 3 kablių principas.

19:52

Tokiems kasdienio vartojimo prekėms.

Galbūt jis ir netinka, bet jeigu kalbėti apie tuos ilgesnio vartojimo produktus, tai apsvarstę būnam ko mums reikia.

Ir.

20:08

Galima tą apsvarstytą sąrašą.

Na, pakabinti ant vienas kablio pirmojo kablio po 10 dienų arba po savaitės peržiūrėti sąrašą.

Ir jeigu mums dar tikrai iš to sąrašo, kažko reikia per kabinti ant 2 kablio ir štai dar po 10 dienų dar kartą peržiūrėti tą sąrašą ir jauką pakabinam ant 3 kablio.

20:36

Tada jau su tuo galim.

Eiti į parduotuvę ar na įsigyti internetu, ar.

Tokio atmetimo būdu, o jeigu, pavyzdžiui, kalbėtume apie maisto prekes tas, kuris perkame kiekvieną dieną kartą į savaitę.

20:55

Na, kaip čia sumažinti tą papildomų pirkinių sąrašą, kurio mums išvis nereikėjo?

Impulsyvių pirkinių sąrašą?

Tikrai reikia mažinti, nes kaip rodo statistiką?

Išsivysčiusiose aš išsivysčiusiose šalyse.

21:14

Apie 100 kg.

Kiekvienas žmogus per metus na mažiausiai išmeta vidutiniškai taip vidutiniškai išmeta maisto produktų.

Rezultatas to, kad mes nusipirkome, bet kaip tada jau žinant, kad yra tokia žala?

Kaip tos žalos išvengti būnant parduotuvėje, kai aš stoviu su krepšeliu, kur 20 % prekių yra visiškai to, ko man nereikia, kaip man vat išmokti jų nesidėti į krepšelį?

21:43

Na klasikinis žinomas sąrašas iš anksto padarytos sąrašas.

Ko reikia gal vat kitą palietė?

Kodėl mes nenorim to sąrašo?

Ir kodėl gi?

Irgi daug gali būti priežasčių, na tam reikia sugaišti laiko.

22:02

Ai pasiruošt.

Pasiruošti reikia.

Sąrašą šaldytuvą susirašyti pagalvot, ką valgysiu savaitę į priekį?

Arba netgi ir dar daugiau.

Kartais mes dar net ir nuėję, ne pažiūrim to sąrašo, nors mes jį ir susirašėm.

22:20

Aš, žinokit, dar turiu vienas patarimą.

Iš tikrųjų tai čia iš mano darbo specifikos su mitybos planais ir su klientais, ir ko aš pats nesitikėjau, kai daug metų tuo dirbau.

Nemažai buvo klientų, kurie džiaugiasi mitybos planu, dėl ko sako man dabar net sąrašą yra paprasčiau susidaryti, nes aš žinau kiekius, kiek reikia nusipirkti ir sako, aš beveik nieko nebe išmetu.

22:48

Tiesiog aš aiškiai žinau, kiek man, kokio maisto reikia gramai suvalgyti.

Aš tiek maisto nusiperku tiek jo pasigaminu ir sako pas mane išmetimas sumažėjo visiškai ne sako, aš nieko neperku papildomai ir gramas į gramą pavalgau tai vat, jeigu yra didelė problema, siūlau pabandyti mitybos planus, kur būtų gramas į gramą.

23:07

Rašyt tada iš viso problema išsprendžiama.

Na arba tas irgi kitas klasikinis klasikinis patarimas, kad neiti į parduotuvę alkanam.

Nu taip sočiam nuėjus.

Tai iš viso atrodo, kad nieko nereikia, yra tokia nulis, kainos poveikio teorija ir.

23:28

Tai yra kalbama apie tuos nemokamus siuntimus, nemokamos paslaugos, kaip tai paveikia mūsų pirkimą, nes nu mes visi suprantam, kad nemokamas būna sūris, tik pelėkautuose, bet vis tiek tai mus veikia.

Mums kažką tai gauti dovanų arba kažką tai nemokamai labai patrauklu, nes jaučiamės nekaip sutaupę.

23:53

Bet mes gi neįvertinam to, kad mūsų tą sutaupytą dalį pardavėjai perkėlė į tų produktų, už kuriuos mokame kaštus.

Realiai mes susimokėjom.

Taip na.

24:11

Susimoka mes už tai.

Ir vat priimam pirmiausia tą faktą, kad mes gaunam nemokamai.

Gal tiesiog nepagalvojame.

Suveikia ir vis čia tas jau pirkėjo neracionalumas, ne apsvarstymas visos turimos informacijos, o galbūt ir informacijos neturėjimas jis suveikia ir tie pasiūlymai, kai už kažką tai mums nereikia mokėti.

24:39

Jie atrodo žymiai patrauklesni.

Pasakot apie kamuolius juodus baltus, o čia buvo. 2 dėžutės.

Vienas dėžutę €10, kuriuos atiduoda nemokamai.

O kitoj dėžutėj buvo €20, už kuriuos reikia sumokėti €7.

24:59

Tai dauguma žmonių pasirinko €10, nors vertė 20 ties eurų yra kur kas didesnė, nes ten gausi €13 nemokamai.

Bet dėl to, jog ten reikia kažką tai dar duoti, žmonės to nesirinko.

Nors vertė buvo kur kas didesnė.

Šitas toks nu impulsyvumas visos informacijos ne apdorojimas.

25:18

Aišku, mes visiškai visos informacijos.

Na nepajėgūs apdoroti, bet reiktų nusistatyti.

Matyt, tuose pirkimo spren sprendimų priėmimo procese, kurią mes informaciją.

Visų pirma panaudosime priimant savo pirkimo sprendimą.

25:37

Iš kitos pusės, gal čia tiktų ir ir toks pavyzdys, kad kaina mes matom kartais kaip vertės matą, o kartais kaip kaštu matą.

Tai kai kaina yra vertės matas, tai didesnė kaina signalizuoja mums apie didesnę gaunamą vertę iš to produkto.

26:00

O kai mes kainą matome kaip kaštu matą, tai tada didesnė kaina mums reiškia.

Didesnius kaštus na ir tada mums didesni kaštai, jie mažina sprendimą.

Nu bet grikiai yra grikiai grikiai už 5 centų ir grikiai už €4.

26:19

Ir dabar vat, kaip įvertinti čia kokybė, ar ką čia vertė, ar kaštas ir kaip iš jų išsirinkti, kai 8 kartus brangesni grikiai.

Dabar, kai jūs pasakėte šitą pavyzdį, man atėjo į galvą.

Kitas pavyzdys yra laimingų vištų kiaušiniai.

26:39

Laimingų vištų kiaušiniai.

Tai, kaip įvertinti, kad jos laimingos?

Ir yra narvuose laikomų vištų kiaušiniai.

Tai kažkaip laimingų vištų kiaušinius.

Kur kas yra smagiau pirkti?

Nei narvuose laikomų vištų kiaušinius.

26:56

Aišku.

Nieks nesakė tos laimingos narve ar ne?

Narve?

Na, neakcentuojama, kur jos laikomas tik tai, kad.

Laimingas.

Supratau nu tai vat irgi čia gi neparodo kokybės teisingai tai yra tiesiog irgi marketinginis toks.

27:12

Yra ir marketinginių marketinginių triukų.

Tame tame gali būti taip.

Pakalbėkime apie parduotuvės išdėstymo prekes vat.

Kaip jūs ir sakėt, kad labai priklauso žmogaus elgseną nuo to, kur prekės yra išdėstytos.

27:28

Jeigu taip žiū rė ti va tokios teoriniu pagrindu, tai.

Viską mes lyginam priimdami pirkimo sprendimą, mes lyginam sąmoningai ar nesąmoningai.

Ir tam, kad palyginti kažką pasirenkam kažkokią tai alternatyvą.

27:49

Imkim žinau kol ir pepsi kaip 2 produktus, kurie mums yra alternatyvos, tai reiškia aš arbatą arbatą galiu pirkti ir aš patenkinsiu tą savo poreikį numalšinti troškulį.

Ar ten skaniai skaniai atsigerti?

28:08

Kolos ar ar pepsi tai.

Skonis panašus.

Taip taigi vat mes, tarkim, lyginame, kuris mums patrauklesnis tai ta vertė, kurią mes suteikiame produktui.

Ji priklauso labai didele dalimi nuo alternatyvos kainos.

28:27

Geriau, jeigu mes stojome prie makaronų, nu kų, realiai ten begalybė pasirinkimo nuo apatinės lentynos iki viršutinės.

Standartinė vertė jinai yra labai svarbi, bet kuriems produktams.

Pradedant vertinti ir prieš pradedant pirkimo priėmimo sprendimą.

28:46

Tai tam, kad susidaryti tos standartinės vertės lygį.

Tai, jeigu aš susidarau, jį labai mažą, reiškia pirkimo priėmimo sprendimai.

Man labai reikia daug gerų savybių surasti apie tą produktą, bet jeigu aš pa si, mano standartinis tas lygis yra aukštas, tai priimti pirkimo sprendimą.

29:09

Man reikia jau nedaug tos vadinamos teigiamos diferencijuotos vertės.

Dabar kaip mes tą standartą užsibrėžėme tą, ką pamatome.

Iškart aš matau, pamatau aukštą kainą, na ir tada žiūriu ką man pirkti, man užsifiksavo kažkoks tas pakankamai didelės kainos, lygmuo ir.

29:31

Aš tada jau vertinu aha, tai pastatykite gražesnį, o keičia, teigiama vertė.

Gal jį perku natas kažkur apačioj man jis pasilenkti reikia ištraukti iš iš iš kažkur pažiūrėti, paimti.

29:52

O jeigu dar mes, pavyzdžiui, norime palyginti kainas standartinio mato kiek kas kainuoja, kurios būna užrašytos.

Taip, labai smulkiom raidėm.

Tai turbūt reiktų atsigulti ant parduotuvės.

Grindų, kad pažiūrėti, kiek kainuoja, ten sakykim, 1 kg kaip standartas kaina makaronų.

30:14

Tai dabar išeina taip, kad aš atėjęs prie lentynos, kurią pirmą kainą pamatau.

Tai yra mano atspirties taškas.

Principe taip.

Arba, arba turbūt mes kiekvienas žmogus esame pirkę kažką tai ir mes įsivaizduojame, kiek tą prekę galėtų kainuoti.

30:33

Nu, tarkim, ten varške, man atrodo, turėtų kainuoti €3, 50 už kilogramą.

Ir kai aš ateinu ir matau, kad €5 už daugiau, ko ji yra geresnė, ar ne, tai reiškia, kad aš turiu turėt savo kažkokį dar kainos įsivaizdavimą, kiek man tas produktas yra vertas.

Nes būna tikrai, kad ateini pamatai kainą ir galvoju palauk.

30:53

Kodėl šitas riešutų sviestas kainuoja €15, kai jis kainuoja 7?

Kodėl?

Visiškai teisus jūs esate, kad kiekvienam produktui kiekvienas vartotojas turi nusibrėžęs taip vadinamos teisingos kainos ribas.

Apie tas lentynas ir kainas, kalbėjo m. 99 centų tą sensaciją ir atrodo nu jau visi mes žinom tą 99 centų taisyklę ir atrodo, nu gi ten.

31:18

Tas vienas centas, bet vis tiek kažkaip tai atrodo 3, 99 tai €3.

Viskas vėlgi remiasi į mūsų psichologiją, kur su kuria mes dažnai turime sutikti.

Ne, nėra taip lengva ją nugalėti.

O čia yra todėl, kad pirma skaičių mes atsimenam geriau negu 2 2 geriau negu 3, 3 geriau negu 4 ir taip toliau ir panašiai.

31:45

Ir štai pirmą pamatę ten vienas.

Mes jau jį atsimename, iškart jis mums užsifiksavo, o kad po to yra ten 9 9 jau jie mums.

Mažiau šiek tiek informacijos ir.

32:04

Vertės turbūt suteikia ne tokios ten ir su centais.

Taip taip hm tai lygiai taip pat yra ir ten, 99 arba 199, ir aš jau mes pasakant 100.

Ir jau jau aš pasakau 100 jau at kažkur įsivaizduojam, kad tai bus 100 ar ne?

32:25

O tada 900 99 vis tiek tas 100 jau jau pasakiau 100.

Bet aš dar mačiau daug yra tokių restoranų kavinių, kurie taiko dabar tokius įdomius sprendimus, kaip ten 7, 77, 8 88 ar ten 8 89.

32:42

Ar tai yra veiksminga?

Ar tai yra tiesiog žaidimas?

Su kainomis, kad nebūti 99 centų kategorijoje.

Tai yra tie vadinami psichologinė kainodara.

Magiški skaičiai va 7 5 jie na taip.

33:04

Ir, kaip jie mus veikia ir skatina pirkti labiau.

Na tyrimai rodo, kad taip.

Ir kokie yra 5 7?

5 ir 7 ir ir na vat tas. 9 9 9 9 tas taip visiškai, kur kur nedaug trūksta iki apvalios kainos ir šiaip teko skaityti, kad žiūrint iš pardavėjo pozicijos, tai jam geriau taikyti 9 strategija nei 7.

33:37

Kortelė, ar jos vis dar veiksmingos?

Manyčiau, kad veikia, jeigu vis tik mes daug turim ir dabar patogu.

Mums daug turėti, nes dauguma kortelių mes turime telefone, tai kaip ir mums, nereikia jų fiziškai turėti pakankamą mobiliąją aplikaciją parsisiųsti ir turėti marketingo visos strategijos ateitech vadinamas atverta zing technologijas jos.

34:11

Leidžia susidaryti labai.

Puikų vaizdą apie pirkėją iš to, koks pas mus telefonas iš to, ką aš skaitau, ką aš žiūriu, kokie yra mano draugai, ką aš skelbiu.

34:32

Pagal tai nusprendžia, ko man gali reikėti parduotuvėj.

Pagal tai gana gerai gaunasi.

Pirkėjo vaizdas gana tiksliai.

Geras.

Ir jau tada, na pagal tą vaizdą galima parinkti geriausius pasiūlymus.

34:50

Žinoma, kur kur kur visi pastebėję, kad na kuo mes domimės?

Tai tik tai.

Tos technologijos juk vystosi, tai dabar labai paprasta.

Kuo pasidomėjome iškart mums tą pasiūlyti?

Aišku, tada siūlo laikui jautrias visokius ten akcijas liko ten 15 minučių arba tik 2 dienas.

35:09

Tik tau šitas pasiūlymas gali nusipirkti šitą uogienę, nes matė, kad pirkai jau šiais metais 5 kartus su kortele, tai tik tau šiandien.

Kitom dienom ne bet tik šiandien m.

Taigi, sakyčiau, kad dabar žymiai paprasčiau paveikti vartotoją.

35:29

Nes jis apie save daug, labai informacijos yra pateikęs.

Tai įsivaizduokime, kad dabar žmogus.

Atėjo į prekybos centrą, eina link nuo įvardinkim maksimus įėjimo.

35:45

Ir jis dabar turi atlaikyti kliūčių ruožą.

Tai gal visų pirma sustoja prie prekybos centro durų ir kalbant apie tą vartojimo prekių prekybą.

Nors ir nebūtinai.

36:03

Pažiūrėkite, ar tikrai pasiėmėte sąrašą.

Ko jums reikia?

Tai neigti tą sąrašą.

Taip, jeigu norite pirkti tiktai to.

Tą ko tikrai reikia.

Ir nepasitikite savim, kad jūs galite atsilaikyti įvairiems prekybininkų triukams.

36:26

Sąrašas, manau, yra teisingas sprendimas.

Tiksliau į tuos 5 % neinam, kurie nesivadovauja išorės veiksniais.

Taip įėję į parduotuvę.

Na, pagal savo sąrašo ilgį pasirinkime ir pirkinių krepšelį, ir čia gal dar norėčiau paminėti tokį neseniai perskaityto tyrimo rezultatus, kad netgi pirkinių krepšelio rankenos turi.

36:57

Poveikį.

Pirkimams tie tradiciniai pirkinių krepšeliai, kuriuos mes vat ir turi vienas rankena ir mes juos stumiame vat taip na sugniaužia į kumščius.

Jie mažiau.

37:17

Tokius turėdami mažiau, nu nuperka negu, kad vežimai, vežimai arba jo vežimai pirkinių, negu kad jie turėtų 2 rankenas ir vat, tokį jų stūmimo būdą.

Ir viskas.

37:34

Jeigu taip laikome, tai daugiau nuperkame, jeigu taip, tai mažiau.

Taip daugiau ir čia.

Ten apie iki 30 % buvo bent jau to tyrimo rezultatais skirtumas.

37:50

Aiškiai viskas pagrįsta tuo, kad jeigu mes.

Tokį veiksmą darome tokį stūmimą, tai atitinkamai raumenys dirba tie, kurie na vat dirba tuo pat metu, kai mes kažką atstumo, o vat jeigu mes laikom taip, tai tie, kuriuos dirba tie patys, kuriuos mes, kaip ir apglėbė m.

38:13

Geras, nebūčiau pagalvojęs, aš kažkaip norėjau susieti su tuo, kad jeigu taip laikau, tai lengviau paimti.

Sąrašas nelabai ilgas, vis tiktai rinktis reiktų nešiojamą krepšelį.

Pasiimu krepšelį, okey toliau, ką čia mes ją matome ir kaip eit dabar prie prekių, nes.

38:32

Dažniausiai vadovautis sąrašu ir, matyt, dar vienas stengtis negrįžti.

Negrįžti, kad buvai kažkur tai.

Ar ne nes na dažnai.

Žinoma, jeigu visiškai vadovausimės sąrašu, tai minimizuoja si me ir to grįžimo metu galinčius atsirasti krepšelyje papildomus nereikalingus pirkinius.

38:56

Bet vėlgi, grįžtant, kad tiktai nedidelė mūsų dalis yra tie visiškai racionalūs pirkėjai.

Na, o šimtaprocentinio racionalumo tiesiog negali būti.

Tai tai va toks bendras patarimas, kad nu bandykim negrįžti, nes kai grįžtam dar kažką pamatom ir dar kažką tai įsideda.

39:17

Okey taip, tai tada einame tik ten, kur yra tos prekės, kurių reikia.

Atėjus prie reikiamos prekės.

Pažiūrėti panagrinėti, jeigu vat čia už tai reikia derinti pirkėjų, nes dažniausiai jis neturi laiko ir va tas, kuris neturi laiko.

39:40

Tas priima n na jam pačiam ne tokius palankius sprendimus, tai gi retas, kuris dirbantis žmogus gali išnagrinėti, sakykime, tų pačių prekybos centrų leidžiamus.

Kas savaitinius.

39:57

Prekių su akcijomis, pasiūlymus ir susirinkti savo pirkinių krepšelį apvažiavęs 3, 4 ar ar panašiai prekybos centrus?

Beje, tokį žmogų žinau ir jisai susirenka visus tuos žurnaliukus.

Iš visų parduotuvių susidaro sąrašą, kur ką pirkti ir pravažiuoja pro 4 parduotuves ir sako, aš taip sutaupau belekiek pinigų, nes aš visur nusiperku visko, ko man reikia, bet ženkliai pigiau pagal akcijas.

40:24

Bet sutikite, tam reikia.

Laiko tam reikia.

Laiko ir laiko nemažai.

Taigi, vat dažniausiai neturime laiko tai.

Kiek jau turime laiko, išnaudokime pasirinkimų.

40:41

Pažiūrėjimui toje pačioje parduotuvėje, jeigu jau ne keliuose, tai.

Tai žiūrėti kilogramo kainą pagal.

Tai šitą reiktų įvertinti, jeigu tikrai norime sutaupyti.

Dažniausiai būna mažu šriftu parašyta, kur nesimato.

Kur dažnas jau ten ypač apatinei.

40:59

Lentynai.

Kur ten jie slepia tas prekes, kurių reikia atsikratyti, kurios galbūt nėra tokios kokybiškos arba nėra tokios geros, bet tokiose tinkamose vietose pastatytos kur mes ten nesusimąstę nusiperkam, o po to nusivylem yra tokios kažkokios strategijos taktikos iš parduotuvių pusės mums įkišti prekę, kurios mums išvis nereikia.

41:24

Na matyt reiktų atidžiau pažiūrėti į tas prekes, kurios yra su ypač didelėmis nuolaidomis, nes jos galėtų papulti į tą vat jūsų paminėtą.

Kategorija jeigu.

Čia laikas gali būti ar.

Ne taip, tai kai galiojimo laikas, tai čia visiškai aiški.

41:44

Kaip sakant pardavimo strategija, ir mes jau tą turime įsivertinti ir ir manau, kad labai gera ta tendencija, kad su greitai besibaigiančiu galiojimo laiku yra daromos tikrai didelės nuolaidos ir daliai pirkėjų.

42:00

Tai yra tikrai patrauklu įsigyti produktą.

Kurį ten valgys šiandien už žymiai mažesnę kainą, tik tai vėlgi reikia įsivertinti, ar tikrai mes valgysim šiandien ir ar nebus taip, kad na nusipirkom, kad ir pigiai, bet po to tai keliauja, tarkim, kažkoks maisto produktas į šiukšlių dėžę tai.

42:21

Tai, ką duona nusipirkai šaldytuvą padėjai.

Ledam ten nieko neatsitiks?

Šaldiklyje.

Čia daugiau, kas dar daržovės ir vaisiai nu galiojimo neturi pagal vaizdą, o keliavom toliau prie kasos nu vat jau mes apėjome, jau susidėjome, nu jau mes taip jau kruopščiai viską praėjome jau pagal kainą susiverti name viskas ir atėjom prie kasos ir ten viskas spalvota.

42:49

Čia vat jau žiūrim, ką čia dar siūlo, kas ten prie tos kasos darosi.

O taip ten yra nemažai spąstų, nes galbūt tikrai kažką užmiršome, ko mums reikėjo.

Nereikėjo prie kasos, mes laukiame.

Ir tai yra laikas, kai mes.

43:08

Na nieko labai neveikiam laukiam, kol prieis mūsų eilė ir tuo pačiu pasidairome.

Kas gi ten padėta?

Na ir kai matom dažnai pamatom ir mums.

Kaip ir reikalingų prekių, kurios dažniausia ten yra kur nedidelę biudžeto dalį sudarančios tos mažos kainos prekės.

43:31

Kurias vat spontaniškai tiesiog ima dėl to, kad nedaug kainuoja.

Taip ir ypač.

Reikia atkreipti dėmesį į į šitą šituos pirkimus, pastos, jeigu esame su vaikais.

43:47

Žiūrėk, krepšelį atsirado iš kažkur tai daiktas.

Taip, taip, tai ten būna iki.

Pat apačios dažnai kaip tik vaikų akių ir rankučių lygyje tinkamos jiems prekės tai.

44:04

Kaip gudriai viską apgalvoja.

Tai čia.

Bet tada aš taip galvojau, kodėl tokios trumpos tos mūsų kasos, nes tikrai pas mus neilgos ten galėtų jas prailginti triskart ilgesnes padaryti, kai visi laukia eilėj ir tada iš viso per pardavimai tiem visiem menkniekiams padidėtų.

44:24

Na čia gal išgirs.

Jūsų mintį ne klausytis šitos minties.

Ir panaudos.

Supratau o kiai nu visai neblogas gidas gavosi.

Gerai ačiū labai, manau, kad tikrai daug naudos gaus mūsų žiūrovai, kitiems apsipirkimams ir nepapuls į prekybininkų spąstus.

44:49

Aš to tikiuosi, ačiū visiems nepamirškite parašyti komentaro, kas padės mums augti ir susimatysim visomis jau kitą savaitę iki.